MEILĖ YRA GRAŽI

D <12> : 2

-Žinai, kad negalėsi man rašyti kada nori ir sakyti, kad pamoka?-paklausiau, nors tai skambėjo, kaip teiginys. Jis tylėjo. Gal jis nuėjo? Ne, girdžiu jo kvėpavimą. Tai kodėl jis nieko nesako?- na?- paraginau.

-Ką iš tikrųjų veikei sandėliuke su Danieliu?- atsakimą pateikė klausimu.

-Jis jau atsakė,- pastebėjau ir laikiausi nenusišypsojusi. Nejau ir Dastanas patikėjo?

-Tu nesi tokia,- ištarė tyliai. Susiraukiau.

-O kokia aš esu?-susidomėjau, studijuodama keistus dangaus debesėlius. Jis sujudėjo. Pajutau, kaip padeda kojas abipus mano kojų, o rankas pastato man virš galvos. Jo plaukai užstoja mano dangų. Dabar Dastano veidas lygiai su manuoju. Žiūrėjau į jo pilkas akis, kuriose mačiau savo surauktų antakių atvaizdą.

-Tu esi per gera mergaitė, kad tai darytum sandėliuke,- šyptelėjo, nemirksint žiūrėdamas į man lūpas. Pajutau troškimą jį pabučiuoti ir tai degina iš vidaus. Jeigu jam patinka Auksė, kodėl taip elgiasi su manimi?

-Mano drabužiai sušlaps,- ištariau nei iš šio nei iš to. Dastano veidas išliko rimtas,- be to aš nesu gera mergaitė,- atsakiau į jo teiginį.

-Tikrai?-jo antakis išlinko.

-Taip, miegoti reikia eiti dešimtą, o aš einu po dešimt viena minutė,- atsakiau ir iškart pasigailėjau. Tai nuskambėjo taip lėkštai. Ne gana to, kad guliu kiek kompromituojančioje pozoje tai dar ir gėdos prisidaryti sugebu. Įsivaizduoju dabar atrodau kaip pomidoras.

-Nagi, netikiu, kad tai blogiausia, ką gali padaryti,-nusijuokė gražiu juoku. Jis teisus, tai nėra blogiausia, ką galiu padaryti. Blogiausia jau padariau - aš jį įsimylėjau.

-O tau patinka blogos mergaitės?-paklausiau susidomėjusi. Dastanas nieko neatsakė, vietoj to pasilenkė prie manęs dar arčiau. Puikiai mačiau jo akių raineles.

-Tu neatsakei į mano klausimą,- sušnibždėjo, jo kvapas atsimušė į mano lūpas. Tai absurdiška, bet šią minutę troškau, kad Dastanas sujungtų mūsų lūpas. Nejučia prikandau apatinę lūpą. Jo akys nukrypo į šį mano veiksmą. Negalėjau praleisti vaikino akių blykstelėjimo.

Žiūrėjau į Dastaną ir mėginau suprasti, kas sukasi jo galvoje. Mane pradėjo erzinti, tas prakeiktas noras įsisiurbti į jo putlias lūpas, tik apie jį ir tegalėjau dabar galvoti. Netikėtai man kilo mintis.

Mano lūpas iškreipė šypsena, rankas uždėjau ant jo nuogo juosmens. Nesiginsiu pajutau elektros srovelę nuvilnijant visu kūnu. Dastano akyse išvydau sutrikimą, tačiau nieko nesakė. Po sekundės švelniai lūpomis paliečiau jo lūpas ir galiu prisiekti, jog delnais pajutau, kai jis įsitempė.

Vis dar šypsojausi, kai mano didžiai nuostabai Dastanas mane pabučiavo. Ir O dievai, aš negalėjau neatsakyti. Šią sekundę mano abejonės, prieštaravimai ir kvailos mintys neerzino mano galvos. Viskas ką dabar jutau, buvo tik jo lūpos ant manųjų. Ir tai rodėsi taip teisinga ir gera. Jis atsitraukė, kai abu pritrūkom oro.

-Velnias,- nusikeikė jis ir mano antakiai susiraukė. Spoksojau į jo veidą,-taip negerai,- pridūrė, o aš susiraukiau dar labiau. Kodėl tai negerai? Svarsčiau, nejau jam nepatiko. Absurdas, juk pats pabučiavo! Ir tada suvokimas trenkė, lyg gyvatė iš pasalų. Tai negerai, nes jam patink Auksė. Jis jaučiasi ją išdavinėjantis ir dar su jos geriausia drauge? Nė nepajutau, kaip uždėjusi delnus ant jo nuogos krūtinės stumtelėjau ir pati pašokau ant kojų. Kokia aš kvailė. Tikėtis kažko iš žmogaus, kuriam aš nei kiek neįdomi. Bet vis dėlto, tai jis žengė šį žingsnį, ne aš.

-Aš..umm..turiu grįžti,- ištariau ir nekenčiau savęs už striginėjantį balsą. Kokio velnio aš jaudinuosi. Tai jis pabučiavo, ne aš,- parvešk mane namo,- ištariau jau tvirtesniu balsu. Pagaliau.