Amor omnia vincit (LT)

( 8 )

Būti su mylimąja niekada neprailgsta. – J. V. Gėtė.

Laertas( Antonijus)

-Po galais, ką tu veikei parke !? - vos tik atsiliepus apšaukiau Laertą, - Ko tau prireikė iš manęs? Sakiu, jog nesirodyti Londone kol viskas nepasibaigs...

-Ramiau ramiau. Paaiškink vieną dalyką kas buvo ta gražuolė mergina su tavimi?

-Paaiškinti? - pašaipiai paklausiau, - Tu vos visko nesugadinai. Ką tu veiki Londone?

-Tavęs pasiimti atskridau.

-KĄ?

-Mes su tavo dėde pasitarėme, kad daugiau tau neverta gyventi tuose namuose. Praėjo beveik du mėnesiai. Kiek ilgai būsi ten dar? Jeigu, nerandi reikiamos informacijos neverta jos ieškoti ten. Tomas per ne lyg gudrus, jog reikiamus dokumentus slėptų namuose, kai juos gali pasižiūrėti bet kuris darbuotojas... Jau rytoj vykdysime penką planą...

-Niekas nesikeis, kol aš to ne pasakysiu.

-Antonijau, mes su tavo dėde pagalvojome, jog užtektinai prisikentėjai dirbdamas Tomui, kaip jo šuniukas. Grįžk į Italiją, o tuomet vėl grįžime į Londoną, bet šį kartą ne kaip Laertas, o kaip Antonijus Antonelli.

-Dar ne dabar. - Laertas nieko neatsakė. Regis, sutriko. - Suprask, dar ne dabar, -Negaliu imti ir dabar pasakyti Andželikai visko. Net nežinau kaip jai viską pasakyti. Kaip jai paaiškinti ką darau. Dar ne dabar. Nenoriu sukelti jai skausmo, kai dabar ji tokia laiminga. Nors anksčiau ar vėliau reikės jai viską pasakyti. Tikiu, jog ji ims nekęsti savo tėvo sužinojusi kas jis per žmogus. Ir kuo apsimeta tiek metų. - Paklausyk, Laertai dar kelis mėnesius tegul viskas lieka taip kaip yra.

-Kelis mėnesius? !- sušuko Laertas,- Tu supranti, kad jau rytoj Tomas supras, kad priešas grįžo iš jo praeities. Ir tai nepaprastas verslo konkurentas, o kažkas daugiau. Tik laiko klausimas kada prisikas prie tavęs, pasikėsinimas nužudyti, partnerių priviliojimas į savo pusę, kiti niekšiški darbeliai dėl kurių jis tave sudraskys...

-Aš neketinau Tomo žudyti, tik pagąsdyti... - buvau priblokštas Laerto kaltinimo pasikesinimu į gyvybę. - juk žinai pats.

-Juk žinai, jog Tomas ne patikės tuo ! - jis teisus, bet neturiu kito pasirinkimo, - Jei jis pergudraus mus, visiems bus riesta. Jeigu ne veiksime pagal planą, gali būti, kad jau už mėnesio abudu pasigailėsim...

-Žinau, bet kol kas negaliu dabar visko mesti.

-Ko tu negali? Dėl ko? Nejau tau taip patiko būti tose namuose, kad negali palikti jų...

-Laertai, nespausk manęs.

-Nespausti tavęs? Viskas dėl to merginos? Kas ji ? Pasakyk, kad dėl jos negali veikti pagal planą? Tuomet suprasiu, bet nesitikėk, kad pritarsiu, jog dėl kažkokio pigaus romano rizikuoji būti pričiuptas...

-Laertai ji Andželika.

-Po galais ! - Laertui užteko išgirsti tik vardą, jog suprastų apie ką kalbame,- Tomo Lambert dukra? Tau visai su protu negerai?

-Tu nesupranti.

-Ir nenoriu suprasti! - kelias minutės tiesiog tylėjome. Žinau, jis pyksta. Ir jis nukentes, jeigu Tomas anksčiau laiko sužinos kas aš esu. Ką imti ir pasakyti šiandien Andželikai tiesa ? Neįmanoma. , - Supratau, Antonijau tave. Sugalvojai naują planą, tiesa?