Never Again

2.16°

Zoella

Nebežinau kiek tiksliai dienų praėjo po Niall mirties. Žinau tik tiek jog mano visas kūnas tarsi negyvas. Nežinau kiek laiko nelipau iš lovos, bet žinau jog aš nebegaliu pajudėti dėl energijos trūkumo, o gal tiesiog visi mano raumenys sustingo.
Niekas nebeateina į mano kambarį. Tarsi kažkas ant manęs būtų uždėjęs nematomumo skraistę. Niekas manęs neatsimena, niekas manęs nepasigenda. Kartais išgirstu kaip gretimame kambaryje Sophia verkia, bet ne dėl manęs, tiesiog žinau tai. Kartais atrodo jog geriau būtų jeigu išvis nebegyvenčiau, bet aš nenoriu mirti. Noriu laimingai gyventi, bet imu abejoti ar tai įmanoma. Vieni po mylimųjų mirčių atsigauna greitai, o kai kurie neatsigauna visą likusį gyvenimą. Niekada nesugebėčiau pamiršti jausmų kuriuos jaučiau vienam žmogui. Net nebūčiau pagalvojusi jog galėčiau pamilti taip stipriai jog net skaudėtų ir netekti taip staiga. 

Liam

Paskambinau į ligoninę. Nebegaliu matyti Zoellos visomis prasmėmis. Negaliu į ją žiūrėti, negaliu matyti jos skausmu iškreipto veido. Ji nebepaeina, nes neturi jėgų tam. Jai ištiesu reikia specialistų pagalbos. 

"Manai gerai darai?" paklausė Sophia.

"Galbūt ir ne, bet daugiau taip nebegaliu" tariau ir išėjau iš namo. 

Manyje maišėsi labai daug įvairių emocijų. Nežinau kas vyksta su mergina, nežinau kas įvyko jog ji atsisako visko, bet imu abejoti ar tai nutiko ištikrųjų. Galbūt tai tik vėlus narkotikų poveikis. Galbūt su ja žaidžia jos fantazija.

Sophia

Liam daro didelę klaidą, bet negaliu jam prieštarauti. Tiesą sakant pastarosiomis dienomis jis tarsi nesavas ir imu jo bijoti. Žinau jog jis man nieko nepadarys, bet...
Kad ir kas nutiko Zoellai, tai buvo rimta ir išvedė ją iš pusiausvyros tarp džiaugsmo ir gilios depresijos. Noriu jai padėti, bet kaip aš galiu padėti jei net nežinau kas vyksta?

Zoella

Užsimerkiau ir prieš akis pamačiau Niall kuris šypsojosi. Ateik pas mane, tarė jis ir ištiesė ranką. Net negalvojusi paėmiau jo ranką.
Mano mergytė, pasakė ir apkabino.

Sophia

Įėjau į Zoe kambarį. Pamaniau jog ji miega, ką dažnai daro paskutiniu metu.

"Zoe, turime pasikalbėti" ji mane ignoravo. Atsisėdau šalia jos ir paėmiau jos ranką, neužčiuopiau pulso. Suklykau ir į kambarį įbėgo Liam su gydytojais, kurie atvažiavo lyg žinodami kas nutiko.

"Nėra pulso" pasakiau per gumulą susidariusi gerklėje. Prie merginos kūno dirbo gydytojai mėgindami išgelbėti jos gyvybę, tačiau aš negalėjau žiūrėti į tai, verkiau savo vyro glėbyje. Jeigu jos neteksime neįsivaizduoju kas bus. Ši mergina net pati nesupranta kaip mus visus jungia, o be jos, visos draugystės mūsų draugų rate - žlugs.

"Merginai viskas gerai, spėjome laiku ją išgelbėti. Tad dabar pat skubiai vežame ją į ligoninę"

Zoella

"Mažyt, noriu tik vieno paprašyt, dar stipriau mane laikyk ir neleisk išnykti..." vaikino krutinė stipriai kilnojosi, o skruostais ritosi ašaros. "Tu čia tam jog galėtumėme atsisveikinti. Tai paskutinė mums duota proga ir ji nesitęs amžinai. Visada prisimink jog tu nesi kalta dėl to kas atsitiko, tu nesi kalta dėl to jog myliu tave, taip pat nesi kalta dėl to jog miriau gelbėdamas tave.."

"Noriu jog tai tęstusi amžinai..." tariau ir apkabinau jį, mes abu verkėme ir godžiai laikėme vienas kitą glėbyje.

"Bet negali. Visada tave mylėsiu, niekada tavęs nepamiršiu" ištarė putlios vaikino lūpos.

"Aš-" jis nutildė mane savo lūpomis. Tai mūsų paskutinis bučinys... Čia baigiasi mudviejų istorija.

Pramerkiau akis. Aplink esanti balta šviesa privertė užsimerkti, o šalia pypsintis aparatas privertė sunerimti. Kur aš? Pajutau kaip kažkas paima mano ranką ir ją švelniai paglosto.

"Atleisk jog nebuvau šalia..." tarė apgailestaujantis Joe. Dabar ir supratau jog aš ligoninėje.

"Tu nežinojai jog tai vyksta.." nustebau koks tvirtas mano balsas šiuo metu.

"Privalėjau sustabdyti juos ir dabar jūs su Niall gyventumėte kartu ir planuotumėte vestuves"

"Galbūt dar neplanuotumėme, bet būtume laimingi būdami kartu"

"Planuotumėte" jis į mano ranką įėjo metalinį daiktą, žiedą.

"Jis ruošėsi tau pasipiršti, bet nepavyko ir prieš mirtį jis įdėjo žiedą tau į kišenę"

Sukūkčiojau ir pažvelgiau į rankoje esantį gražiausią žiedą. Jis tai norėjo padaryti esant po žemę, o dabar jis negyvas.

"Saugok šį žiedą" tarė Joe ir pasilenkęs trumpai priglaudė savo lūpas man prie kaktos ir išėjo. 

Užsidėjau žiedą ant dešinės rankos bevardžio piršto, kodėl nesidedu ant kairės rankos? Žmogus kurį myliu nedėvi žiedo, nes jis dingo iš šios žemės, amžiams.

Tas atsisveikinimas man padėjo nurimti. Nebekaltinu savęs. Žinau tik tiek jog atkeršysiu už Niall, o tai lengvai padarysiu būdama prie būsimojo mero. Įgausiu jų pasitikėjimą, o tada nužudysiu visus kas prisidėjo prie Niall mirties. 

Na tikiuosi yra dar skaitančių šią istoriją? Jei taip, tai spauskite vote ir jei nesunku parašykite keletą nuomonių:)