~2.9°

817 86 9
                                    

Niall
Atsimerkiau ir kai akys apsiprato su šviesa, labai lėtai atsisėdau, bet mane nusmelkė stiprus skausmas. Turėjau stipriai prikąsti lūpą jog nesuaimanuočiau iš skausmo ir neprižadinčiau miegančios princesės. Man nepavyko jos pamiršti, jausmai tam per stiprūs. Žinau jog ji nemiegojo visą naktį, kai mane pažadindavo skausmas, girdėjau kaip ji tankiai kvėpuoja, vartosi ieškodama patogios pozicijos. Girdėjau kaip ji kreipėsi į mane, bet neatsakiau, nežinau kodėl. Galbūt todėl jog negaliu sau atleisti, o galbūt dėl to jog esu per stipriai sumuštas.
Kai pabudau pirmą kartą naktį, mačiau kaip ji žvelgia į lubas. Nors aplink buvo aklina tamsa, bet jos akis matau net ir užsimerkęs. Man taip trūksta jos, jog net neįmanoma apibūdinti to žodžiais.
Staiga atsidarė apačioje esančios durelės.
"Padėklą!" sušuko kažkas ir aš išstūmiau, tai ko prašė, tik prieš tai išėmiau duoną.
Atsisėdau ant grindų, apsikabinau kojas ir padėjau galvą ant kelių.
"Niall, kaip jautiesi?" paklausė manęs tylus, bet tvirtas balselis.
"Nežinau kaip galima jaustis būnant čia" pažvelgiau į jos veidą. Ji buvo apsimiegojusi, bet tai jai labai tiko.
Atsidarė durys ir pro jas įėjo trys raumeningi vyrai. Atsistojau. Mums nėra šansų pabėgti iš šios vietos.
"Tu" parodė į Zoella. "Eini su mumis" Zoe nuleido galvą ir lėtai ėjo link durų, paėmiau jos ranką ir suspaudžiau šiek tiek, sakydamas jog viskas bus gerai. Šiurpuliukai nuėjo per kūną vien nuo prisilietimo.
Durys užsivėrė ir aš likau vienas.  Man patinka vienatvė, bet čia ji baugina.

Zoe
Kai Niall trumpam paėmė mano ranką, per mano kūną prabėgo burys drambliukų. Pasiilgau jo..
Du vyrai laikė mane už rankų ir vedė nežinoma kryptimi. Mes ištikrųjų buvome po žeme, nes po neilgo ėjimo lipome laiptais į viršų, o tada pro langą pamačiau saulę. Ėjome ilgai, buvo ketverios durys, kurios atsidarydavo tik suvędus slaptažodį, kurio man nebuvo leidžiama žiūrėti...
Po dar kelių ėjimo minučių jie įvedė mane į kažkokią didelę ir tamsią patalpą, pasodino ant kėdės ir prirakino. Aplink buvo tamsu, tik man virš galvos buvo lemputė kuri apšvietė mane ir tris žingsnius į priekį nuo manęs.
"Būk gerutė ir išeisi gyva" tarė prieš išeidami jie visi vienu metu. Kas čia vyksta?!
Netrukus į patalpą įėjo keturi žmonės, trys vyrai ir viena moteris.
"Taigi, Zoella, kokia tavo pavardė" paklausė seniausias iš čia esančių vyrų, kiti du stovėjo tamsoje, gaila nemačiau jų veidų.
"Dusk"
"Zoella Dusk" nusijuokė jie. "Aš klausiu rimtai" trenkė stiprų antausį.
"Aš irgi" mirktelėjau.
"Gerai, būsi Zoella Dusk. Žinai kas aš?"
"Ne ir man visiškai neįdomu"
"Aš Greg, gauja yra mano, o žinai kodėl tu čia?"
"Atleisk, tėveli, prašau nebausk manęs" pradėjau juoktis, o jie susižvalgė, ta prasme jie galvoja jog bijau jų? Aišku ne.
"Viskas baigiam juokus. Atsakyk arba lauks pasekmės"
"Iš kur man žinoti, gi jūs, idiotai, mane pagrobėt" jis man vėl trenkė antausį. Auč.
"Gerai, paaiškinsiu" nusisuko ir nuėjo proe vaikino kairėje.
"Čia yra Joe Sugg, tavo broliukas, na taip, jis vadinosi kitu vardu ir panašiai, bet kaip tu galėjai jo neatpažinti?" jis nusijuokė, o Mario nuleido galvą.
Tie netyčiniai jo prisilietimai, tas žvilgsnis, jo besišypsančios akys kai jis pamatydavo mane, jo šypsena man. Galvojau jog tai tik sutapimas, bet pasirodo ne.
"Mano brolis yra miręs!" sušukau, pradėjau muistytis, mano akyse prisikaupė ašarų ir netrukus jos greitai riedėjo mano skruostais žemyn.
"Ne, jis čia. Ir padėjo man tave apgauti" klastingai nusijuokė. Jo juokas tragiškas. "Eilinį kartą" tai jis nutekino informaciją...
"Gerai šiandien tiek, Deborah Calder, eik į mano kabinetą ir atnešk dokumentus į 399 kabinetą.
"Gerai, mielasis" tarė ir pakštelėjo jam į skruostą.
Tai čia yra ta pagrobtoji Eleanor mama? Tai buvo dar vienas Mario melas.. Jos mama susitikinėja su Greg, šio gaujos vadu.
Visi dingo iš patalpos išskyrus Mario.
"Stebėk padėklą" tarė ir taip pat išėjo.
Netrukus įėjo vėl tie patys vyrai, jie atrakino mane ir vedė kameros link, tuo pačiu keliu, kurį įsidemėjau.
Atidarė girgždančias metalines duris ir įvedė vidun, pasodino ant sofos. Jie elgiasi gražiai.
"Tu šaunuolė" tarė raumeningiausias vaikinas ir jie išėjo.
Mačiau kaip prie manęs pribėga Niall, pažvelgiau į jį ir nusišypsojau, bet mane apleido jėgos.

Niall
"Tu šaunuolė" tarė vienas iš vyrų ir jie visi išėjo, pribėgau prie merginos.
"Zoe, kaip tu?" paklausiau, ji linktelėjo ir netrukus nualpo.
Ką jie suknistai jai padarė?!

Vote!

Never AgainWhere stories live. Discover now