Never Again

~2.4

Daug žmonių ir jų balsai, garsi muzika, tai mane pradėjo dusinti. Norėjau tik dingt iš čia, tad išėjau iš palapinės, nusiėmiau batelius ir kojų pirštų galiukais prieliečiau įkaitusį smėlį. Žingsnis po žingsnio aš tolau nuo šventės. Mėnulis apšvietė mane ir kelią pirmyn. Pamačiisi didelį akmenį, ant jo atsisėdau. Atsidusau. Aš noriu pasikeisti. Pamiršti praeitį, bet kaip tai padaryti?
"Atitolai nuo visko" kruptelėjau.
"Taip, nebenorėjau ten būti" atsakiau.
"Galiu prisėsti?" paklausė jis.
"Nemaniau jog esi toks mandagus" jis nusijuokė ir atsisėdo šalia. "Ko nori?"
"Prieš puse metų vakarinė gauja pagrobė Luke Hemmings"
"Ką?!" pašokau.
"Taip, ir tu privalai jam padėti"
"Kodėl būtent aš?"
"Jis tau likęs vienintelis biologinis brolis" jaučiau kaip išbalau. "O Joe?" paklausiau.
"Jis negyvas, juk pati žinai"
"Bet tu-" jis nutraukė mano mikčiojimą.
"Aš nesu jis, galiu garantuoti. Atleisk jog prieš tai elgiausi žiauriai, bet turėjau vaidinti įtikinamai. Luke mano geriausias draugas, bet aš negaliu jam padėti. Supranti?"
"Nes. Tu. Gaujoje" tyliai pažodžiui pasakiau.
"Taip"
"Tai ir vėl vyksta" mano skruostu nusirito ašara, greit ją nusibraukiau jog vaikinas nepastebėtu.
"Bėje vadink mane Mario"

Kažkur širdyje jaučiau jog galbūt Joe gyvas, tačiau aš tikiu Mario jog jis nėra Joe.
"Sutinki dirbti su manimi ir padėti Luke?"
Tai ir vėl vyksta. Net nepajaučiau kai mano lūpos pasakė vieną vienintelį žodį 'sutinku'.
"Susisieksiu su tavim" sumurmėjo ir nuėjo.
Noriu padėti Luke, noriu jog visi mano draugai būtu saugūs, bet aš nenoriu ir vėl į tai veltis.
Lėtai ėjau atgal. Kodėl aš? Iš kur jis sužinojo apie mane? 
Įėjau į palapinę ir tuo pat metu prie manęs priėjo El.
"Dieve, kas tau nutiko?" paklausė ir paėmusi mano ranką nusivedė atokiau, na juk makiažas nuo ašarų susigadino.1
"Nieko rimto" ji išsitraukė kosmetinę ir pataisė mano makiažą.
"Ačiū" tarstelėjau ir ji mane apkabino.
"Tu buvai su Mario, taip?"
"Iš kur žinai?"
"Vos tau išėjus jis man pasakė jog esu įtraukta į planą, galbūt esi girdėjus mane kaip Dark Rose?"
"Eime iš čia" tariau ir mes išėjom, netrukus įsėdom į El automobilį.
"Taip, esu girdėjusi. Tu buvai pagarsėjusi tuose reikaluose" pasakiau.
"Aš taip pat apie tave labai daug girdėjau, aš taip pat norėjau baigti su tuo visiškai" papurtė galvą. "Žinau jog verkei dėl to jog norėjai baigti viską. Turiu darbą, sužadėtinį, aš nenoriu to prarasti. Susikūriau laimingą gyvenimą, bet dabar čia viskas ir baigsis, aš nevelsiu jo ten. Paliksiu jį"
"Ne, nesikišk. Aš susitvarkysiu, o tu gyvenk su mylimuoju. Tu turi laimingą gyvenimą, ko aš niekada neturėjau. Žinau jog bus sunku, bet tebūnie. Luke yra mano brolis, vienintelis likęs iš mano šeimos. Tau nereikia kištis jog gelbėtum jį, gelbėk savo šeimą"
"Galbūt ir nesikiščiau, bet jeigu nesutiksiu Mario kad ir koks geras draugas, bet nužudys mano šeimą ir sužadėtinį, tada aš nebeturėsiu nieko, supranti?!" jos skruostais ritosi ašaros, kaip ir manaisiais. Apkabinau ją.
"Jis žino apie tavo praeitį?" paklausiau.
"Ne. O tas tavo blondinas?"
"Žino, bet šįkart nesužinos. Negaliu rizikuoti jo gyvybę" purčiau galvą.
Apie Luke gelbėjimą nesužinos daugiau niekas. Nežinau kaip viskas vyks, bet vakarinė gauja yra blogiausia iš blogiausių ir į šią nesamonę neįtrauksiu El, nerizikuosiu dar ir ja, žinau jog galiu mirti, bet ar tai svarbu?

Žvelgdama į miegantį blondiną  - kad ir kaip skaudu būtų, bet privalau išsiskirti su juo. Jis negali nukentėti. Išlipau iš lovos ir pasiėmusi timpas bei juodą Niall megztinį išėjau iš kambario.
Paėmiau lapą popieriaus ir rašiklį.

Ni, man skaudu tau tai rašyti, bet aš nesu verta tavęs ir tai žinau jau labai senai, bet tikėjausi galėsianti pasikeisti, dėja. Aš privalau išeiti iš tavo gyvenimo ir nebegadinti jo. Žinok jog kad ir kaip toli būsime vienas nuo kito, tu mas vistiek rūpėsi, tu mano širdyje dabar ir visados per amžius. Žinau nekęsi manęs, bet taip bus geriau. Myliu tave ir visada mylėsiu tik tave. Tikiuosi būsi laimingas su kita. Su ta kuri bus išties tavęs verta.
Myliu ir sudie,
Zoe xxx

Verkiau. Ašaros krito ant raštelio, bet negaliu likti čia ar jo gyvenime. Per dešimt minučių susidėjau pusę savo daiktų, pasiėmiau pinigų pradžiai ir kitus svarbius daiktus. Raštelį padėjau savo vietoje ant pagalvės.
Priėjau prie Niall ir pakštelėjau jam į kaktą.
"Myliu tave" sukuždėjau ir atsistojusi išėjau.
Abu su Niall galvojome apie ateitį kartu, bet vienas žmogus įsisukęs į mano gyvenimą viską sunaikiną lyg viesulas, tai ką jis sunaikina - atkurti nebeįmanoma.