Passion and Power

66.

Vakaras Havajuose buvo kaip visada šiltas ir gal net per daug kaitrus, negu būdavome pratę tokią valandą justi Anglijoje. Ėjome plačia ir visiškai tuščia gatve, kurią apšvietė tik kas antras žibintas. Man tai visada atrodydavo keista, bet po to tik paaugusi supratau, jog taip yra taupoma energija.

- Kas norėtum, kad labiau gimtų: mergaitė ar berniukas? – Paklausiau savo sužadėtinio, kuris savo ranka buvo mane apsikabinęs per liemenį ir delnu švelniai glostė mano pilvą, kurio dar nesimatė. Visgi aš dar laukiuosi nepilnai mėnesį ir tai yra iš tikro stebuklas, jog tas daktaras tai taip anksti man nustatė.

- Man nesvarbu. Svarbiausia, jog jis arba ji gimtų sveikas arba sveika ir tada visi būtume laimingi, - nusišypsojo Zaynie ir padėjau savo galvą jam ant peties. Man patiko būti prisiglaudus šalia jo ir man būti atskirai nuo jo būtų tikra kankynė.

- Na, kiek esu girdėjusi, tai vyrai visada nori sūnaus, - tariau pradėdama žaisti su savo ir Malik pirštais. Man mama su seserimis visada kartodavo, jog mūsų tėvas visada troško sūnaus, bet vietoj jo dėja gavo net tris dukteris. Oh, mano tėvas... aš tikrai jo pasiilgau.

- Tai tiesa, bet man tei nėra didelis skirtumas kas gims. Geriausiai būtų, jei gimtų dvynukai, - jis sukikeno ir mano veide taip pat atsirado plati šypsena. Sunėriau savo ir Zayn pirštus ir šiek tiek ištrūkusi iš jo glėbio pradėjau žygiuoti šalia jo.

- O tu mylėsi mane, kai būsiu stora? – Paklausiau patempdama lūpą kaip maža mergaitė ir Malik nusijuokė balsu.

- Tu nebūsi stora, mažute. Tu po savo širdimi nešiosi mūsų meilės įrodymą, kuris pakeis mūsų abiejų gyvenimus, - jis plačiai nusišypsojo ir mano akyse net pradėjo kauptis ašaros. Sustojau vietoje, taip priversdama sustoti ir jį. Jis pažvelgė į mano jau apsiašarojusias akis ir susiraukė.

- Nuo kada tu toks... mielas ir suknistai nuoširdus? – Susriūbavau ir greitai delnais nusivaliau skruostu nuriedėjusias ašaras.

- Nuo tada, kai supratau, kas mano gyvenime yra svarbiausia, - Zayn nusišypsojo ir tada aš jam puoliau į glėbį. Stipriai prigludau prie jo krūtinės ir rankomis apsivijau jo liemenį. Tikriausiai atrodžiau tą akimirką kaip maža verkianti mergaitė.

- Atsiprašau. Tikriausiai nėštumas jau pradėjo tampyti mano nervus, nes nuotaikos man taip dažnai nesikaitaliodavo, - per ašaras nusijuokiau. Buvo gera girdėti kiek per greitą Zayn širdies plakimą ir jausti jo rankas ant savo karštos odos.

- Man patinka tai, - Malik sukikeno ir aš nesmarkiai kimštelėjau jam į pilvą su kumščiu.

Taip mums bestovint staiga pajaučiau, kaip mano sužadėtinio kūnas įsitempia ir jis tiesiog suakmenėja. Man net nespėjus sumirksėti aš iš karto atsidūriau už Zayn nugaros ir niekaip negalėjau pamatyti ir suprasti kas ką tik nutiko.

- Ko tau čia? – Griežtai tarė Malik ir jau man seniai neteko girdėti tokio jo balso tono. Man net kūnu nusirito nemaža skruzdėliukų banga.

- Žinau, kad manęs nekenti, bet aš tau noriu pasakyti, jog aš nuoširdžiai atsiprašau, - tai buvo Niall balsas. Aš ir pati įsitempiau to net nepastebėdama. – Atsiprašau, jog išdaviau tave, brolau, - jis atsiprašė.

- Aš tau jau seniai nebe brolis, Horan, ir pats puikiai žinai kodėl, - urgztelėjo Malik ir tada aš išdrįsau išlįsti iš už Zayn, kuris stovėjo lyg siena saugodamas mane.

Niall atrodė tikrai prastai. Jo veidas buvo pabalęs, akys dar giliau sulipusios į akiduobes, o rūbai, matėsi, jog jau seniai nekeisti. Vieną akimirką man jo pagilo, bet tada man prieš akis iškilo tas vaizdas, kaip jis norėjo mane išprievartauti ir tada iš karto nusipurtau.

- Suprantu tai puikiai. Tik žinok, jog aš tikrai nuoširdžiai atsiprašau, - Niall žengė žingsnį arčiau mūsų ir jau galvojau, jog jis darys kažką baisaus, bet jis tiesiog broliškai apkabino Zayn ir jis per jo petį pažvelgė į mane. – Atsiprašau ir tavęs, Crystal, kad bandžiau tai padaryti, - jis atsiprašė ir manęs, o aš pajėgiau tik linktelėti.

Tada vaikinas atsitraukė nuo Zayn ir apsisukęs pradėjo greitai žingsniuoti toliau nuo mūsų. Zayn greitai sumišęs atsisuko į mane ir tada vėl nusisuko į tolstantį Horan.

- Niall! – Sušuko mano sužadėtinis, bet vaikinas net nesureagavo, tik dar labiau paspartino savo žingsnį. – Mažute, tu greitai eik į mūsų viešbutį, o aš jį pasivysiu. Gerai? – Malik greitai paklausė ir man linktelėjus mes abu greitai patraukėme į skirtingas puses.

Kai jau nebemačiau Zayn aš taip pat pradėjau bėgti, nes čia būti vienai tikrai buvo nejauku. Visgi ta visiškai svetima vieta ir nežinai kas gali tūnoti už bet kurio kampo.

Pamačiusi viešbutį lengviau atsikvėpiau ir įėjusi į jį maloniai pasisveikinau su registratūroje sėdėjusiu pagyvenusiu vyru. Jis man maloniai nusišypsojo ir taip pat pasisveikino. Liftu užkilau iki reikiamo aukšto ir atsidūrusi jame iš karto nuskuodžiau tenai. Vos tik uždarius duris man iš karto pasidarė ramiau ir net išleidau palengvėjimo atodūsį.

Vis dar atsirėmusi į duris nusiaviau savo aukštakulnius ir juos palikusi prie durų patraukiau į viešbučio kambario gilumą. Pirmiausia nuėjau į vonią ir nusivaliau savo makiažą, nes tikrai nesu ta mergina, kuri jo užsitepusi daug galėtų su juo būti visą dieną. Atsipraususi veidą nusivaliau jį į rankšluostį ir tada pasišalinau iš vonios išjungdama ten šviesą ir uždarydama duris.

Man iš ties buvo kiek neramu dėl Zayn. O jei ten buvo kokia nors suknista pasala ir jie pagavo Malik ir dabar jį kankina. Ne, Crystal, negalvok taip, nes tai neįmanoma. Suirzusi nuėjau į svetainę ir iš mini šaldytuvo išsitraukiau gazuoto vandens citrinų skonio ir šokoladuką Twix. Kaip tikra šio kambario ponia išsidrėbiau ant sofos svetainėje ir įsistebeilijau į sieną priešais save. Pralupau savo rankose laikytą šokoladinį batonėlį ir jo atsikandusi išgirdau, kaip prasiveria kambario durys.

- Pasivijai? – Iš karto paklausiau, vos tik pamačiau, jog tai tikrai Zayn.

- Ne. Jis tiesiog kažkur suknistai dingo, - urgztelėjo ir sukrito šalia manęs ant sofos ir savo galvą atlošė į sofos atkaltę.

- Nori? – Pasiūlau jam atkišdama jau prakąsto Twix ir jam linktelėjus leidau jo atsikąsti. Zaynie plačiai nusišypsojo kramtydamas saldumyną ir žvelgė tiesiai man į veidą. – Kas? – Sutrikusi paklausiau.

- Tu išsitepusi šokoladu ir tu esi daug gražesnė be makiažo, - Malik švelniai tarė ir mano veidą nušvietė plati šypsena.

- Na, be makiažo taip pat ir jaučiuosi geriau, o dėl šokolado, tai manau, jog tu jį gali nuvalyti nuo mano lūpų, - sukikenau ir pasilenkiau arčiau Zayn veido, kas jis tai padarytų. Net nesutrikau, kai vietoj jo pirštų pajaučiau jo karštas lūpas ir jo liežuvį sukantį ratus prie mano lūpų kampušio, kur tikriausiai ir buvo tas šokoladas nuo batonėlio.

- Dabar tu švari, - jis mirktelėjo ir tada prisitraukė mane į savo glėbį paslėpdamas savo nosį mano plaukuose. Dievinau tai. Dievinau jį ir tik jo dėka aš nebegyvenu to kalės gyvenimo, kurį buvau priversta gyventi.