Passion and Power

43.

Atsidusdama švelniai perbraukiau per savo juodos suknelės medžiagą ranka ir užsimerkiau. Labai dvejojau prieš išlipdama iš automobilio, bet galiausiai prisiverčiau ir atidariusi mašinos dureles išlipau iš jos giliai įkvėpdama. Net nenumaniau ką aš ten pamatysiu, bet vis tiek čia atvykau. Juk jis buvo mano tėvas ir augino mane visus aštuoniolika metų.

- Gerai jautiesi? - Paklausė Zayn švelniai suimdamas mano ranką ir timptelėdamas arčiau savęs.

- Taip, tik bijau, - prisipažinau priglusdama arčiau Jo krūtinės ir paslėpiau veidą Jo kaklo linkyje. Nenorėjau nuo Jo atsitraukti nei sekundei, nes Jis buvo tas vienintelis, su kuriuo norėjau būti visą laiką.

- Viskas bus gerai. Pamatysi. Aš būsiu šalia, - jis mane patikino priglausdamas savo karštas lūpas man prie kaktos. Man visą šį rytą iš galvos neišėjo mūsų naktinis pokalbis, kai prisiekėme vienas kitam daugiau nebesiskirti, bet kažkodėl giliai širdyje jaučiau, jog tas pažadus bus sulaužytas. Ir ne kartą. Dar sesers dingimas. Bandžiau jai pati skambinti, bet tikrai, ji dingusi kaip į vandenį. Norėjau jai tik pranešti apie tėvelio laidotuves, nes visgi ji taip pat jo dukra. Ir ironška, jog aš maniau, kad ji tai žino. Gal motina jai vis dėl to kažkaip pranešė šią žinią?

- O jeigu Jie mane atpažins? Juk visi manė, jog aš miriau, - tyliai sumurmėjau nuleisdama savo akis. Jaučiausi ne kaip. Viena mano dalis nenorėjo ten eiti, bet kita tiesiog troško pamatyti savo tėvą paskutinį kartą, nors ir karste.

- Tada visi sužinos, jog tu gyva. Nebijok, aš būsiu šalia ir niekam neleisiu tavęs užgauti. Tu mano ir niekam nežadu tavęs atiduoti, - jo balsas buvo tylus, bet tvirtas. Aš visada Juo pasitikėdavau ir man nebūdavo svarbu kokia to priežastis. Aš tiesiog jaučiau, jog su juo man viskas bus gerai.

- Gerai, - linktelėjau ir pradėjome lėtai žingsniuoti link kapinių. Rankose nešiau baltų lelijų puokšte ir jaučiau, kaip jos virpa. Mano visas kūnas virpėjo, bet stengiausi tai ignoruoti.

Gaila, jog Elė negalės dalyvauti čia. Tai paskutinė akimirka, kai galėsime pamatyti savo tėvą.

Staiga prisiminiau savo mažąją sesutę. Kažin kur Ji dabar? Ar Ji iš vis dar tebėra gyva, o gal mama ir Ją atidavė į kekšių namus. Kažkodėl net nebenorėjau Jos vadinti mama po tokių Jos poelgių. Kokia normali, mylinti mama galėtų šitaip pasielgti su savo dukterimis, su savo krauju?

- Mažyte, tu visa drebi, - keistai sumurmėjo Zayn tvirčiau suspausdamas mane savo glėbyje. Aš tikrai jaučiausi keistai ir niekaip negalėjau suprasti kokia to priežastis. Gal man tiesiog buvo šalta, arba tai dėl to, jog ryte nepavalgiau pusryčių. Gali būti visko, nes pastaruoju metu pati nesuprantu kas darosi su mano kūnu.

- Nieko tokio, - nuraminau Jį ir priėjus arčiau kapavietės jaučiau, kaip mano vis raumenys vis labiau ir labiau įsitempia. Garsiai nurijusi susikaupusį seilių gumulą gerklėje paskutinį kartą atsidusau ir užtikrintu žingsniu, kartu su Malik, patraukiau link tamsiai rudo karsto, kur gulėjo mano biologinis tėvas.

Jo veidas buvo ramus ir rodėsi, jog Jis tiesiog miega, bet taip nebuvo. Jaučiau savo akyse besikaupiančias ašaras, bet neverkiau, nepuoliau Zayn į glėbį. Buvo keista savo tėtį matyti tokioje padėtyje. Visi aplink verkė, bet Jis išliko ramus. Ramus, nes Jis jau buvo miręs ir visi ašaras liejo dėl Jo. Atsitraukusi nuo savo sužadėtinio viena priėjau arčiau Jo ir padėjau gėles ant Jo krūtinės užsimerkdama ir leisdama kelioms ašaroms nuriedėti. Nebuvau pratusi verkti viešumoje, bet dabar buvo išimtis.

Jaučiau deginančius aplinkinių žvilgsnius į save ir pasijutusi kiek nejaukiai pasimuisčiau. Nepraėjus nei sekundei pajaučiau Malik ranką apsivejant mano liemenį ir Jis savo krūtine prigludo man prie nugaros. Jo didelės rankos pirštai švelniai glostė mano apnuogintos rankos odą ir dėl to mano kūnu pradėjo lakstyti išdykę šiurpuliukai.

- Crystal? - Tylus balsas privertė mane pasukti galvą į dešinę ir ten pamačiau savo tėvo seserį, savo tetą Teresę. Jos didelės akys žvelgė į mane ir rodėsi, jog Ji mato vaiduoklį. Norėjau pulti Jai į glėbį, bet nedrįsau. Negaliu žinoti, kokia bus Jos reakcija man Ją apkabinus.

- Tai aš, - menkai šyptelėjusi atsakiau ir net man nespėjus mirktelėti aš iš karto atsidūriau šiltame tetos glėbyje. Ji tvirtai rankomis apsivijo mano kūną ir jaučiau, kaip Ji verkia. Niekada nemėgdavau, kai kažkas verkia, bet dabar leidau sau padaryti išimtį ir pati pravirkau. Juk mano tėvas mirė ir daugiau niekada nebegalėsiu Jo apkabinti, ar paklausti kais sekasi. Niekada nebegalėsiu atbėgti pas Jį ir pasiskūsti neteisingu gyvenimu. Man Jo tikrai trūks.

- Mes visi manėme, jog tu mirei, - ji sukūkčiojo man į kaklą ir aš tvirčiau Ją apkabinau. Troškau, jog mano motina būtų tokia, kaip teta Teresė. Šis žmogus buvo tiesiog su milžiniška širdimi ir tikriausiai niekada nepamiršiu tų vasarų, kurias praleidau su Ja Jos sodyboje už miesto.

- Aš gyva, - nelinksmai nusijuokiau ir galiausiai atsitraukiau nuo moters pažvelgdama į Jos rudas akis, kurios spindėjo nuo ašarų.

- Taip keista tave matyti čia stovinčią, - ji prisipažino švelniai paglostydama mano skruostą ir nusišypsodama. Man visada patiko Jos šypsena, nes tada atrodydavo, jog ir dangus šypsosi pačią niūriausią dieną.

- Kas nutiko, kol manęs nebuvo? - Smalsiai paklausiau ranka perbraukdama per savo jau susivėlusius plaukus. Jaučiausi tikrai prastai ir niekaip negalėjau suprasti kodėl. Rodės, jog visas kūnas atsisako klausyti manęs ir tuoj pat sukniubsiu ant šios šaltos žemės, bet vis laikiausi.

- Oj, daug ko, bet dabar svarbiausia, jog tu gyva ir sveika stovi tiesiai priešais mane. Nors ir mirė mano brolis, bet esu be galo laiminga matydama tave, - jos veide puikavosi plati šypsena, bet akys rodė, jog Jai labai skaudu.

- Aš taip pat, - patikinau Ją ir sau už nugaros pajaučiau Zayn, kuris tvirtai rankomis apsivijo mano liemenį ir vėl mane prisitraukė arčiau savęs.

- Laba diena, - pasisveikino Malik ir nuoširdžiai galiu pasakyti, jog tokio mandagumo iš Jo nesitikėjau, bet man tai patiko. Man patiko visoks Zayn, Bet manasis Zaynie man patiko labiau.

- Laba diena, vaikine, - pavargusiu balsu atsakė teta ir įsistebeilijo į mano akis klausiamu žvilgsniu. Ji laukė paaiškinimo kas šis vyras, kuris spaudė mane prie savęs ir su manimi atėjo į Jam visiškai svetimo žmogaus laidotuves.

- Tai Zayn ir Jis mano sužadėtinis, - pristačiau tetai savo meilę ir tikrai savo balse galėjau išgirsti pasididžiavimą. - Zayn, tai mano teta Teresė, - tariau ir Jie pažvelgę vienas į kitą maloniai nusišypsojo.

- Malonu susipažinti, bet dabar turiu jau eiti, - mandagiai atsiprašė teta ir vėl paliko mus vienus. Giliai įkvėpiau ir užmerkusi savo akis lėtai iškvėpiau.

- Kaip jautiesi? - Vėl paklausė Malik nykščiu švelniai patrindamas mano šaltus rankų pirštus.

- Prastai ir jaučiu, jog tuoj apalpsiu, - prisipažinau. Nebenorėjau nieko slėpti nuo Jo, tad tiesiog viską pasakiau taip, kaip yra.

- Eime, tau reikia pailsėti, - griežtai paliepė mano sužadėtinis ir vos ne per prievartą išsitempė mane iš kapinių.

Norėjau dar ten pabūti, bet žinojau, jog nuo to nebus nieko geriau.