Passion and Power

6.

Buvau už plaukų ištempta iš klubo ir įsodinta į automobilį kuriuo atvažiavome. Man tuo metu neberūpėjo niekas.

- Aš tave išsinuomojau, o ne Harry! - Šaukė įsiutęs vairuodamas automobilį.

Dabar supratau apie ką kalbėjo Sara. Jis tikrai pats baisiausias žmogus pasaulyje. Kita mergina mano vietoje būtų išsigandusi, bet aš nei truputėlio nebijojau. Nebijojau, jog jis gali bet kada išsitraukti ginklą ir nušauti mane, nebijojau, jog jis gali mane išprievartauti. Nebijojau, nes ir taip nieko neturiu šiam pasaulyje. Gal kažkada ir turėjau, bet tai buvo labai seniai.

- Kodėl? - Šaukė žvilgčiodamas į mane.

- Jeigu tu bent vieną dieną pagyventum mano kūne, tada suprastum, - ramei atsakiau.

- O tu apie mane bent pagalvoji? Negalvok, jog vien tavo vienos gyvenimas yra sušiktas! - Klykė.

- Sara sakė teisybę. Tu tikras žvėris, - pasišlykštėdama išspjoviau.

- Ką tu pasakei? - Sukliko ir automobilį nuvairavo atokiau nuo pagrindinio kelio.

- Tu neturi širdies, - giliai kvėpuodama pasakiau.

Net nespėjau sureaguoti, kaip buvau ištempta už plaukų iš mašinos ir nutempta į mišką. Dabar jau rimtai išsigandau, bet to neparodžiau.

- Kaip tu susisiekei su ta Sara? - Sušnypštė man prie veido.

- Tarnaitė leido paskambinti, - ramiai atsakiau ir po to susilaukiau stipraus smūgio į veidą.

Parkritau ant žemės. Iš burnos ir nosies pasipylė kraujas. Malik mane spardė lyg kokį šunį be jokio gailesčio. Tą akimirką tikrai norėjau mirti. Nebenoriu tokio gyvenimo.

- Nužudyk mane, - tyliai sumurmėjau ir Malik tai išgirdo.

- Tikrai to nori? - Sarkastiškai paklausė.

- Taip, - tvirtai atsakiau ir toliau buvau spardoma.

Kiekvienas smūgis mano kūne paliko žyme. Žaizdomis apsipylė ne tik kūnas, bet ir siela. Man skaudėjo, bet į tai nekreipiau dėmesio. Susitelkiau ties tuo jausmu, jog galas jau netoli.

- Čia tau bausmė, jog skambinai be mano žinios, - iškošė pro sukąstus dantis pasilenkdamas prie manęs.

- Pribaik mane, - sumurmėjau žvelgdama į jo šaltas akis, - juk aš tik eilinė kekšė, - sunkiai nurijau susikaupusias seiles.

Jis nieko neatsakė, tik atsitraukė ir dingo iš miško. Net neįsivaizduoju į kurią pusę jis nuėjo ar iš vis kur jis nuėjo. Negalėjau net pajudėti, nes vos tik krustelėjus mano kūną perverdavo nežmoniškas skausmas.

Stipriai užsimerkiau ir sugniaužiau kumščius. Dar niekada nebuvau mačiusi tokio bejausmio žmogaus savo gyvenime. Nebenorėjau nieko kito, tik kad imt ir lėtai užgest. Mirti nejaučiant skausmo, bet negalėjau. Aš vis dar kvėpuoju.

Gulėjau tol, kol pro medžių šakas išvydau pirmuosius saulės spindulius. Buvau visa sustirusi. Nežinojau nei kur aš esu, nei kiek dabar valandų.

Sumerkiau savo akių vokus ir atsidusau. Įsivaizdavau, kaip su Sara sėdime prie didelio laužo ir tiesiog kalbamės. Šiek tiek pasidarė šilčiau, bet ne daug. Buvau tarp išnykimo ribos.

Staiga kažkas mane pakėlė ir mano kūną pervėrė beprotiškas skausmas. Net sucypiau. Visas kūnas buvo sutrankytas.

Maniau, jog man vaidenasi, bet tai buvo Harry su kitais vaikinais. Jo veidas buvo sutrankytas kaip bokso kriaušė. Jis bejausmiu veidu įsodino mane į automobilį ir užsegė diržą.

Kiti vaikinai susėdo man iš šonų ir laikė, kam nenuvirsčiau, nes buvau kaip koks mėsos gabalas negalintis nieko padaryti.

Jie mane atvežė į Malik namus ir vienas iš vaikinų švelniai pakėlė ir išnešė iš automobilio. Buvau leisgyvė. Jis įnešė mane į vidų ir paguldė svetainėje ant sofos.

- Malik, darbas baigtas, - pareiškė tas vaikinas eidamas į kitą kambarį.

- Dėkui, Liam, - padėkojo ir girdėjau kaip užsidaro durys.

Net nežinau kiek praėjo laiko nuo tos akimirkos, kai mane čia paguldė, bet vis tiek negalėjau pajudėti. Pabandžiau pakelti ranką, bet tuoj pat mano kūną pervėrė stiprus skausmas.

Staiga pajaučiau, kaip kažkas nuo mano kojų nuavė aukštakulnius ir numetė juos prie sofos. Po to kuo švelniau pakėlė nuo sofos ir pradėjo kažkur nešti. Visą tą laiką buvau užsimerkusi, tad nemačiau kas tai buvo.

Po kelių skaudžių ir varginančių minučių pajutau kaip mano kūnas panyra į šiltą vandenį. Jau pamaniau, kad mane kėsinasi nuskandinti, tad staigiai atsimerkiau.

- Šš, viskas gerai, - tai buvo Malik. Iš kart nusukau akis, nes net negalėjau į jį žiūrėti. Jis švelniai vandenyje nuvilko mano suknelę ir net apatinį trikotažą. Likau visiškai nuoga ir mane dengė tik vonios putos.

Iš Malik to nesitikėjau, bet jis švelniai su šampūnu ištrynė mano plaukus, po to su skaniai kvepiančiu muilu nutrynė visą kūną. Tikėjausi, jog jis mane muš ar bandys nužudyti, bet vietoje to jis su manimi elgėsi labai švelniai.

Vieną akimirką leidau sau tiesiog atsipalaiduoti ir pasimėgauti šiltu vandeniu. Norėjau išmesti viską iš savo galvos ir pasinerti tik į šią akimirką, bet negalėjau, nes kiekvienas krustelėjimas primindavo kiekvieną smūgį ir spyrį. Man skauda. Man skauda ne tik kūną. Man skauda ir širdį, kurioje dar be begalybės milžiniškų bedugnių atsirado dar viena.