Queen

2016.08.14

Mielasis dienorašti,

diena po dienos, naktis po nakties. Gyvenimas čia tikra kančia...
Šiandien sumasčiau, kad tau papasakosiu, kaip čia viskas atrodo, na ir žinoma papasakosiu apie pirmąją repeticiją.
Dar prieš čia atvykdami žmonės pastebi didelę nuo aplinkinio pasaulio mus skiriančia sieną-tvorą. Kam ji? O kad mes nepabėgtume... Kelias ne asfaltas, o paprastas žvyrkelis. Taip mes gyvenam ne pačiam mieste, nes žmonės mano, kad mes keliam grėsmę ar kažkas tokio, nežinau neteko pačiai kalbėtis su jais. Tarp kitko žaidimų aikštelė visai nebloga, bet man jau nerūpi kažkokie žaidimai, išaugau iš to amžiaus. Namas kuriame gyvename yra tik trijų aukštų, nu jeu nebūtų lentelės skelbiančios, kad čia Izabelos vaikų namai, dauguma manytų, kad čia mokykla. Tiesa sakant tai labai panašu į mokykla, tik mokykla prabangesnė ir geriau suremontuota. Žinoma nesiskundžiu čia žiema nėra labai šalta, na žinoma nepalyginsi, kaip gyventum su tėvais, bet kadangi aš čia, man tinka ir tai. Na berniukų zonoj aš niekada nebuvus, apie ta vieta nieko papasakot negaliu... bet esu girdėjus, kad ten jie elgiasi labai blogai... už tat ir ta vieta neatrodo gerai. Bet neesmė. Na o mano kambarys. Ką nu ne mano... čia aš gyvenu su dar dviem mergaitėm. Alison ir Emilija. Jos labai įdomios. Nu jos geriausios draugės ir dar net mokykloj esa karštuolės ir įžymios. Nesuprantu, kaip joms tai pavyksta, bet tebūnie. Na lova nėra pati patogiausia, bet aš visada prižiūriu tvarką savo pusėj... mano stalas visada tvarkingas, nepalyginsi, kaip Alison pas ja stalas margas nuo nagų dažų... bei prikrautas įvairiausios kosmetikos. Emilė neturi tiek makiažo, bet užtat pas ją pilna tobulų drabužių. Na baigiu apie jas ir grįžtu prie savęs. Pas mane nieko ypatingo nėra. Mėgstu būt natūrali, todėl pasidažau tik blakstienas ir antakius na žinoma ir pasitepu vazalinu lūpas. Mano drabužiai paprasti, džinsai, bliuskutės ir keletas suknelių. Tai gi aš net neįsivaizduoju ką apsirengsiu per vaidima...

Pirmoji repeticija buvo tikrai košmaras. Puse turėjusių pasirodyt iš vis neatėjo. Na žinoma gavot senarijus, savo tekstus na ir kaip apgailėtina, bet repeticija net neįvyko galima sakyt, nes va šituo ir baigėsi.
Žiauriai keista buvo, kai auklėtoja mane pasikvietė pas save į kabineta. Na žinoma mes ten vaikštom, kai yra kokių problemų ar panašei, bet pati ji niekada nieko nesikviesdavo... bet ar jūs galit patikėt? Ji tiesiog padovanojo man suknelę su kuria galėsiu vaidint! Aš buvau begalo laiminga. Nu aišku iki parėjus į kambarį Alison ir Emilija mane tiesiog perskrodė akim. Jo jaučiu,  kad visa tai neišeis į gera... gi viena iš jų turėjo būt karalienė ne aš...
Dienorašti prašau nenuvilk manęs ir man padėk. Nežinau, kur šitie žodžiai keliauja, bet tikiuosi, kad į geras rankas.

Be tavęs nebūtų manęs
Katerina