Queen

2016.08.10

Mielasis dienorašti,

Sekmadienis, 2016.08.07, prasidėjo rytas, kaip visada, 06:00 keltis... pusryčiai... darbas laukia...
Tačiau tada nutiko tai, ko nesitikėjau. Tikiuosi mano atskleista paslaptis bus saugi.
Ėjau kolidoriu, ten mažai kas vaikšto, nes niekas nenori sutikt auklėtojų ar kitų... O man čia patiko... iki šios dienos...
Tiesa šis kolidorius skiria berniukų ir mergaičių puses. Gal dar neminėjau, bet pas mus draudžiama berniukam ir mergaitėm susitikti.
Tai gi, aš ėjau kolidorium iki toletų. Tada išgirdau kažką kalbant. Aišku norėjau nueit, bet ką išgirdau mane privertė dar ten pasilikti ir pasiklausyti.
- Kita savaite. Aš sakau nieks nieko neįtars... o kai įtars jau bus pervėlu ką nors pakeist.
Negirdėjau ką atsako, tai gi mergaitė kalbasi su berniuku...
- Manau penktadienis bus geriausia diena. Tada mažiausiai kas mus gali pastebėt...
Galbūt man ja reikėtų įskūst auklėtojai? Bet aš net nežinau kas ji...
Nieko nelaukus nuėjau toliau. Štai kas man neduoda ramybės... kaip suprantu, kažkas ruošiasi iš čia pabėgti... o tai ne į gera mums visiems... nu bet ką gi nieko pakeisti negaliu. Tereikia pamiršt girdėjus tai ką girdėjau.

2016.08.08 - 2016.08.09 dienos buvo niekuo įpatingos. Viskas ramu, tylu. Taisyklės. Atsibodusi tvarka... Tik vienas naujas dalykas. Auklėtoja sugalvojo, kad darysim kažkokia šventę ar koncertą... ir kas keisčiausia, kad joje turės dalyvaut ir berniukai ir mergaitės... Ko dabar mažiausiai noriu, tai apsijuokt prieš visus...

2016.08.10 Viskas kaip visada... iki pietų. Per juos visi rinkomės laukia, nors oras ir nebuvo puikus, lynojo. Dar niekada nebuvau mačius tiek daug vaikų pas mus... tai turbūt dėl to, kad visada matydavau tik mergaitęs, o berniukų čia tiek pat, o gal net daugiau...
Jie keistai žiūrėjo į mus, o mes į juos... Tačiau, kai atėjo auklėtoja visi sužiurome į ja. Mūsų auklėtoja yra labai jauna, ji nesenei čia pradėjo dirbti. Spėju, kad jei 25 metai. Jo yra begalo gera, draugiška, ji mielai visiem padėtų ir su visais pabūtų... tačiau kita auklėtoja Bronislova, visada visiem trugdo ir gadina nuotaika. Jei yra 55 metai. Taip ji jau gana sena... bet ji tiek metų išdirbo šituose vaikų namuose, kad kartais sau leidžia per daug. Ji jaučiasi tarsi būtų direktorė, nors pas mus direktorė visai ne ji.
Bet nenukrypstu nuo to, ką norėjau papasakot. Tai gi, atėjus auklėtojai ji pradėjo visiems skirstyti vaidmenius. Kaip suprantu pradėjo nuo mažiausiai reikalingų - tarnų, sargų ir pnš... stovėjau visai nesusidimėjus. Rimtai, nesupratau kodėl ten buvau aš, o kai jau maniau, kad visiem paskirstė vaidmenis, ji atsisuko į mane... Ir aišku visi pasekė jos žvilgsnį...
- Na o pagrindinį vaidmenį atliks Katerina.
Kai tai ji pasakė, mane tarsi kas žaibu nutrenkė. Rimtai, net neįsivaizduoju kokia buvo mano reaksija... gal įsižiojau... bet ji dar nebaigė aišku.
- Tu būsi karalienė.
Nu tada tai jau tikrai įsižiojau.
Ir ką ji sau manė? Aš karalienė? Rimtai?
Nu koks skirtumas... jau tuoj 22:00, o kaip žinai tai reiškia, kad man jai laikas eit miegot.
Kad ir kur keliauja mano parašyti žodžiai tavyje Dienorašti. Visada. Kad ir kas benutiktų. Susitinkam čia.

Be tavęs, nebūtų manęs
Katerina

Štai ir nauja dalis. Atsiprašau, kad reikėjo laukti taip ilgai, bet mažai namie buvau ir laiko rašyt nelabai turėjau 😏 anyway tikiuosi patiks 😘 laukiu nuomonių!!! 💖