Anger Management

Epilogue

Jau buvo trys ryto, visi sėdėjo pas Faros svetainėje, o pati Fara žiūrėjo į savo nešiojamąjį kompiuterį. Na mes žinome kokia yra Fara, taigi ji pametė tą laišką, bet Harvad'as jai atsiųntė jį per naujo į jos gmail'ą. Čarlis užmigo ir laikėsi savo pliušinio dinozauro atsirėmęs į Gabės petį. Ji vis bandė jį nuo savęs nustumti, bet neišėjo.

Ji įsmeigė savo nagus į pukuotą kilimą ant kurio sėdėjo, jos kuodas pradėjo šokinėti kai ji pradėjo žiūrėti į savo dabartinę didėlę šeimą. Ji sėdėjo tarp Šanso kojų, jis nuleido savo galvą ant jos peties ir stengėsi neatrodyti kaip nekantrus vaikas.

"...Aš tuoj atidarysiu," Fara pagaliau pasakė ir nuvedė pelę prie laiško. "ir mes sužinosim ar mane priėmė ar ne."

Čarlis sukriokė.

Gabė pavartė akis. "Tu tai sakei jau prieš valandą, o pažiūrėk, mes vis dar sėdime čia ir laukiame kol tu atidarysi tą durną –" ir ji aiktelėjo nes Fara metė į jos galvą tušinuką. "Bent jau galėjai mesti pagalvę!"

Ji patrukčiojo pečiais ir kvailai nusišypsojo. "Ji per toli."

Jos sesė įsižeidė ir sukryžiavo rankas kas privertė Čarli atmerkti vieną akį. Kai jis pastebėjo, kad nieko įdomaus nevyksta vėl užsimerkė ir pasakė. "Gabe, baik judėti."

Ji kovojo su noru trenkti jam į galvą. "Tu turėtum džiaugtis, kad iš vis gali gulėti ant manęs."

"Viskas gerai jeigu mane myli. Visi mane myli."

"Visas pasaulis minus vienas."

"Oh kaip tu mane įskaudinai, Gabe." Pasakė jis nubraukdamas netikrą ašarą ir vėl apsikabino savo dinozaurą.

"Tu šlykštus." Pasakė ji ir iškišo liežuvį, bet nenustūmė jo nuo savęs. Po kiek laiko jos lūpų kampučiai pakilo kai visi nusisuko nuo jų.

"...Gerai žmonės, aš atidarysiu –" ji sustojo kai Šansas atidarė laišką.

Jis nusišypsojo ."Būkim atviri, Fara. Tu net nebūtum atidariusi."

Jis buvo teisus. Ji net nesiruošė atidaryti.

Kai ji pastebėjo, kad laiškas atidarytas užsidengė rankom akis ir paragino Bobą, kad paskaitytu, o pati stengėsi pasislėpti jo glėbyje. Jeigu tai buvo iš vis įmanoma.

Jos pamotė pamačiusi Fara su Šanso Harvard'o aprangą nusišypsojo. Ji jai buvo šiek tiek per didelė, bet tai atrodė labai mielai. Ji sunkiai kvėpavo ir kandžiojo apatinę lūpą laukdama kol Šansas pasakys, kad ji nepateko.

Ji krūptelėjo kai Šansas surėkė. Sveikinu!

Ji pagaliau atsikvėpė.

Čarlis greit nušoko nuo Gabės ir netyčia jai trenkė. Laimingi šūksniai užpildė kambario tylą ir visi bėgo apkabinti Fara. Šansas apkabino ją ir pabučiavo. Nors tai buvo tik pakštelėjimas, Fara vis tiek pajautė drugelius pilve. Tada visa šeima ją apkabino ilgu apkabinimu.

Ji vis dar buvo apsvaigusi nuo Šanso bučinio ir ji negalėjo kalbėti iš tos laimės, kad ją priėmė. Ji bandė netrenkti žmonėms kurie stengėsi ją nužudyti negu skraidžioti devintam danguje.

Netgi jeigu jos mama buvo mirus, ji vis tiek turės kelis blogus prisiminimų kurie ją sekios iki pat mirties. Tarkim Šanso mama kovojo su mirtimi, nekentimas savo pamotės kelis metus, kai ji vos neprarado Šanso, bet šiaip jos gyvenimas buvo tobulas.

Ją priėmė į jos svajonių mokyklą ir ji galės matytis su Šansu labiau. Melanė nebuvo tokia jau ir bloga kaip ji galvojo, na pagaliau ji ją pamėgo. Ji susipažino su nuostabiu mažu berniuku vardu Čarlis, kuris tikriausia užaugęs bus kitas Albertas Einšteinas ir ji sukurs šeimą su Šansu.

Ji negalėjo prašyti daugiau.

Tada jos akyse susikaupė ašaros ir ji net negalėjo mirksėti ir pradėjo verkti. Ji apkabino visa savo šeimą ir prižadėjo, kad niekada jų nepaleis. Įskaitant ir Melane.

Ji nusišypsojo.

Ji negalėjo sulaukti kol gales papasakoti savo dukrai kaip susipažino Donaldas ir Bobas.

Ji taip pat negalėjo sulaukti kol susitiks tą Rebeka ir parodys jai savo mėgstamiausią pirštą. Na šito ji nesiruošė sakyti Šansui.

Ji nusprendė kai atsidarys Target'as nubėgs pas Džesę ir apkabins ją ilgiausiu apkabinimu pasaulyje, tada jai papasakos viską kas vyko kol jos nebuvo susitikusios ir tada pasakys visiems sudie.

Bet čia nebuvo pabaiga.

Netgi kai ji baisiausiai verkė, ji žinojo jog niekada neatsisveikins su savo šeimos nariais.

Ji pagalvojo kas būtų atsitike jeigu ji būtu nepaskambinus į Target'ą, kalbėdama kaip visiška lunatikė. Ji galvojo kas būtų buve jeigu ne Šansas būtų atsiliepęs į jos skambutį.

Kai jie pagaliau paleido Fara iš to ilgo apkabinimo, prasidėjo naujas, tiktai tada ją apkabino Šansas. Jis bandė nuvalyti jos ašaras, bet jų buvo vis daugiau. Kai jis suprato jog greitai jos akys pasidarys vandens fontanu, jis tiesiog ją suspaudė stipriau.

Ji buvo išprotėjus.

Bet gera prasme išprotėjus.

-----------------------------------------------------------------

TAI KĄ ŽMONĖS EPILOGAS. AČIŪ VISIEMS KURIE SKAITĖ, VOTINO IR KOMENTAVO VISUS JUS LABAI MYLIU XXXXX 

Dabar norėčiau išgirsti jūsų nuomonių apie patį vertimą ir šią istoriją. Žinau, kad yra klaidų xdd neesu gi pro xd 

Antroji knyga iš tikrųjų nežinau ar bus keliama nes autorė man dar neatrašė ar galiu ją kelti, bet tikiuosi, kad leis :') 

TAIGI DAR KARTĄ AČIŪ JUMS VISIEMS UŽ TĄ #1 PER SHORT STORY, UŽ TUOS 2.8K PERŽIŪRŲ IR UŽ 757 VOTE. Gal kitiem gali pasirodyti, kad tai yra mažai, bet man daug :')

AČIŪ DAR KART XXXX