"Labas rytas. Čia parduotuvė "Target". Kuo galėčiau jums padėti?"
"...Ar jūs parduodate tuos didelius pleistrus, kurie uždengtu visa ranką?"
"Tiksliai nežinau. Galbūt. Tikriausia. Kodėl? Planas nužudyti savo šeimą nepavyko?"
"Tu prisimeni mane?"
"Oh ne. Čia visi kas tik skambina tik ir nori nužudyti savo šeimą."
"Ah... štai ir sarkazmas."
"Oh, rimtai? Nepastebėjau."
"Matau."
"Ką matai?"
"Save nustumiančia tave nuo dangoraižio."
"Tai yra neįmanoma. Tu manęs nepažįsti, brolau."
"Aš mergina."
"Lyg man rūpėtu."
"..."
"Cha. Tu ką tik sutikai tikrą šūdžių."
"O tu ką tik sutikai kalę. Galiu pasakyti, kad mes jau turim bilietus į pragarą."
"...Okey. Na... užsikrušk. Aš tikiu į Dievą."
"Aš ne."
"LYG MAN RŪPĖTU."
"TUOJ KAIP TAU PARŪPĖSIU JEIGU NENUSTOSI, UH."
"..."
"...Tai buvo blogai. Tai skambėjo blogai. Norėčiau atsiprašyti, bet aš taip nedarau."
"...Tu nenormali."
YOU ARE READING
Anger Management
Short Story"Labas rytas. Čia parduotuvė "Target". Kuo galėčiau padėti?" "Kodėl man atsirado noras nužudyti savo šeimą?" "...Woah...na...šūdas. Panele, man atrodo jus suvedėte ne tą numerį." "Ne. Aš suvedžiau tą numerį. Ar jūs galite suteikti kokią nors pagalbą...
