"Labukas. Čia Target'as. Kuo galėčiau padėti?"
"... Džese?"
"Taip... kas čia?"
"Aš, ta mergina... kuri ieškojo Šanso."
"Ooh. Fara, tiesa? Šansas pasakojo apie tave."
"...Yeah."
"Tu skambi liūdnai. Kas yra?"
"Aš buvau akla. Nežinojau, kad jam patinku ir sušikau visus šansus su Šansu."
"HA. Šansai su Šansu. Juokinga."
"...Prieš kelis mėnesius irgi būčiau juokusis."
"Oho... jis tave pakeitė."
"Man baigėsi servetėlės. Aš net nežinojau, kad galiu verkti."
"Oh, ne. Mes neleisime tau tapti viena iš tų užknisančių ir sielvartaujančių merginų. Kelk savo šikną ir eik nusiprausti. Lažinuosi, kad tu smirdi."
"Aš nusiprausiau savo ašaromis."
"BAIK ŠITĄ ŠUDĄ. Arba tu niekada negausi Šanso."
"Jis turi merginą... aš nieko negausiu."
"Tu... kaip tu galėjai taip pasikeisti? Na tie "meilės" reikalai tikrai pakeičia žmogų."
"Aš niekada nesakiau, kad – šventas šūde. Aš jį myliu."
"... Pagaliau supratai, moterie."
"Aš vėl noriu verkti."
"Baik. Ar tu nori, kad jo mergina laimėtu?"
"..."
"Ar tu nevykėlė?"
"..."
"FARA, AR TU NEVYKĖLĖ?!"
"Galbūt."
"TIKĖK SAVIMI, DEBILE. KAS TU TOKIA?!"
"Laimėtoja."
"GARSIAU."
"AŠ SUKNISTA LAIMĖTOJA. PATENKINTA?"
"LABAI. DABAR LAIMĖK TĄ DEBILĄ."
YOU ARE READING
Anger Management
Short Story"Labas rytas. Čia parduotuvė "Target". Kuo galėčiau padėti?" "Kodėl man atsirado noras nužudyti savo šeimą?" "...Woah...na...šūdas. Panele, man atrodo jus suvedėte ne tą numerį." "Ne. Aš suvedžiau tą numerį. Ar jūs galite suteikti kokią nors pagalbą...
