Passion and Power

1.

Kekšynas, tai turbūt vienintelė vieta, kur šiais laikais su merginomis yra elgiamasi lyg su šunimis ar panaudotais, nereikalingais skudurais. Parduodamos, dovanojamos, skolinamos, nuomojamos. Tai jų gyvenimas. Vienoms pasiseka geriau, kitoms prasčiau, bet kiekviena yra vis kažkaip išnaudojama. Kartais tai gali nutikti net prieš tavo valią ir tuo metu tau niekas negali padėti, nes aplinkiniai tik stovi ir žiūri į tavo skausmą niekuo negalėdami pagelbėti.

Klaidžiojau jau gan seniai pažįstamais koridoriais ir ieškojau vienintelių durų, kurias norėjau praverti. Jūs net nepatikėsite, kiek kartų bandžiau iš čia pabėgti, bet kaip matote visi bandymai buvo nesėkmingi. Aš vis dar šitoje skylėje.

Čia yra daug merginų. Daug nekaltų merginų, kurios čia pakliuvo tik pakalbėjusios su jaunu vaikinuku degalinėje ar kokioje nors kavinėje, kuri dirba visą parą. Pamenu, kaip čia atsidūriau aš. Važiavau namo iš tėvų namų ir supratau, jog baigiasi degalai. Užsukau į artimiausią degalinę ir bepildant baką prie manęs priėjo simpatiškas vaikinas. Linksmai šnekučiavomės, kol man ant galvos nebuvo užmaukšlintas juodas, medžiaginis maišas ir nebuvau sugrūsta į savo pačios automobilio bagažinę.

Galiausiai priėjau savo tikslą ir pasibeldžiau į baltas duris. Jas atidarė jauna mergina, kuri labiau priminė lengvabūdę mergaičiukę, tik aptempta suknelė, aukštakulniai ir įmantriai susegti plaukai ją pavertė tikra moterimi.

- Sveika, Sara, - pasisveikinau nusišypsodama.

- Pagaliau, - suurzgė ir sugriebusi mane už riešo įsitempė į savo kambarį. Gerai bent tai, jog kiekviena turėjome po savo atskirą kambarį.

- Šįvakar tau budėjimas?- Paklausiau atsisėsdama ant jos lovos.

- Taip, - sumurmėjo ant veido tepdamasi storą pudros sluoksnį.

Budėjimas tai yra plaštakių stoviniavimas prie įvairių klubų vienos nakties nuotykiams. Galiu pasakyti, jog aš dar nesu budėjusi. Aš esu parengta išsinuomojimui ir tau jau nutiks net rytoj. Būsiu antrą kartą kažkam išnuomojama. Na, pirmasis kartas buvo ne koks, nes tai buvo jaunas, turtingas, išpuikęs vaikinas, kuriam tebuvau objektas su papais, užpakaliu ir skylute tarp kojų.

- Kai grįši, ateik pas mane, - patempiau lūpą.

- Gerai, mažyt, ateisiu, - šiltai nusišypsojo ir pakedeno savo šviesius plaukus.

- Myliu, - sukrizenau prieidama prie jos ir pakštelėdama į skruostą.

- Aš taip pat, - atsiuntė orinį bučinuką ir pradėjo ryškinti savo lūpas raudonu lūpdažiu.

Išėjau iš jos kambario ir palikau ją vieną gražintis. Ėjau nuleidusi galvą ir mąsčiau apie rytdieną. Vienoje mažytėje širdies kertelėje bijojau, bet šiaip aš jau su tuo buvau susidūrusi, tad nemanau, kad kils problemų.

- Crystal!- Sušuko sargybinis man iš už nugaros.

- Ką?- Atsisukau į jį.

- Ponas Malik su savo draugais atvyko šįvakar, tad eik ruoškis ir po dešimties minučių ateisiu pas tave, - pareiškė ir apsisukęs nuėjo.

Tai įvyks šįvakar. Aš būsiu išnuomota visai nepažįstamam žmogui. Ne rytoj, bet šįvakar.