Living With The Stars I sezonas (Z.M. Fanfiction)

27 Skyrius-PABAIGA

-Aš juk jaučiu, kad tu čia,-sumurmėjo.

-Zayn aš..-užstrigau, nes nežinau kaip viska pradėti.-Atsiprašau..?-tai tikrai nuskambėjo, kaip klausimas.

Jis atsisuko į mane ir šaltai pažiūrėjo.

-Žinau, nereikia sakyti aš kalė, bet aš nenorėjau, kad jis mane pabučiuotu. Visa tai taip supainiojo mane. Aš nenoriu, kad viskas tai pasibaigtu, nes tada viskas, kas kažkada man buvo gera ir linksma, pranyks. Liksiu viena ir tai yra skaudžiausia,-kalbėjau.

-Būtent. Dabar žinai ką reiškia, kai tave palieką,-pašaipiai nusišypsojo ir praėjo pro mane.

-Zayn?!-surikau ir jis atsisuko.-Aš atsiprašau, kad taip pasielgiau, bet jei tu išeisi aš tai suprasiu kaip pabaiga.

-Vadinasi supratai ką noriu tau parodyti,-jis dirbtinai nusišypsojo ir nuėjo.

Likau stovėti viena ašarotomis akimis ir visiškai sunaikinta. Aš likau viena, viskas baigta, jo nebėra ir tai mano kaltė. Viskas turėjo baigtis kitaip. Kodėl aš amžinai visus įskaudinu? Kodėl aš išvis turėjau išeiti iš BTR saugojimo ir susipažinti su One Direction vaikinais? Kodėl aš turėjau leisti visam tam atsitikti ir prisileisti žmones, jei aš jų nemoku išsaugoti? Turbūt esu vienas iš tų žmonių, kurie lieka visam laikui vieni, nes jie to nusipelnė. Kažkur gyliai širdyje norėjau jam išrėkti, kad jis pats taip elgiasi, bet turėjau dar nors kiek savigarbos ir orumo.

*Zayn Pov*

Viskas. Nebėra to kas man pirmiau rūpėjom, nors ir meginau tai nsuplėti.. Aš pats tai nusprendžiau, nes nenoriu, kad mane mulkintu. Kiti vaikinai palūžtu ir jaučiu ką nors padarytu kvaila, bet tik ne aš. Juk aš Zayn Malik ir man tai nėra sunkus laiko tarpas. Žinau manote, kad meluoju pats sau, bet tai bent padeda atsikratyti minčių, jausmu apie tą...kale. Nenoriu jos taip vadinti, bet ji taip elgėsi su manimi, ji vaidino, kad manęs bijo, bet iš tiesų ji dumino man akis. Aš buvau jos apmautas kaip ir maniau. Na, bet dabar žinosiu, kad tokiomis kaip ją nereikia pasitikėti. Dabar aš busiu senasis Zayn. Tas kuris slapta dirbą negerus dalykus, kuris linksminasi su merginomis, kuris ruko ir būna šaltas. Taip tai aš ir tai man pats lengviausias būdas. Juk tai tikrasis aš. Ji nuo pat pradžiu matė, kad esu kitoks'

Įėjau į klubą kuriame dirba mano draugai. Aš grįžtu ir vėl į nešvarius reikaliukus, bet bent jau čia busiu viska galintis ir neverkšlenantis dėl kažkokios kalės.

-Zayn Malik, senai matytas,-nusišypsojo Gordon mano senas ir geras draugas.

-Koks skirtumas,-sumurmėjau ir pačiupau alaus buteliuką.

-Kokie vėjai čia atpūtė?-paklausė.

-Šiauriniai,-sarkastiškai pasakiau.

-Gal žadi grįžti? Mums tikrai tavęs trūksta.

-Juk tu puikiai žinai, kad aš garsus ir man nelabai patartina su jumis užsiimti tokiais dalykais.

-Juk ir pirmiau dirbai, bet niekas tavęs neatsekė. Nagi davai Zayn sugrįžk,-ragino mane Gordon.

-Žinoma, kodėl gi ne,-šyptelėjau.

-Klubas tavo,-mirktelėjo.-Kaip ir senais laikais,-pridėjo.

-Jau buvau pasiilgęs to,-nusijuokiau ir pro mane ir Gordon praėjo dvi gražios merginos.

-Matai kaip vizgina uodegas?-sukikeno.

-Ta tamsiaplaukė mano,-pasakiau ir jis linktelėjo.

Priėjome prie tu merginų ir aš prikandau lupą,-Labas.

-Labas gražuoliai,-pasisveikino jos.

-Aš Gordon, o čia mano draugas Zayn,-pristatė mumis ir tą tamsiaplaukė nužiūrėjo mane.

-Aš Alice, o čia mano draugė Kende,-šyptelėjo blondine.

Žinoma pasiūliau Kendei pašokti na, bet kažkaip atsiradome kambariuke, kur atsiklaupus ant kelių darbavosi. Kas galėtu pagalvoti, jog toks aš esu. Net šeima mano, kad esu mielas ir geras vaikis.

*Lolos Pov*

Buvau namuose ir verkdama kroviausi lagaminą. Ašaros savaime riedėjo ir negalėjau jų sustabdyti. Aš siaubingas žmogus, aš blogas, negeras ir dar visoks neigiamas žmogus, todėl turiu dingti ir niekada čia nebegrįžti. Nesižeminsiu vėl. Viskas, daugiau jokiu vaikinų tol kol suprasiu jog esu geras ir tyras žmogus arba tol kol nebemylėsiu Zayn, nors taip tikrai nebus. Tas savanaudis ir blogas vaikinas viska suvertė man, bet aš vis tiek kažką jam jaučiu. Na va puiku dabar kalbu kaip kokia suknista romantike. Gerai žmonės sako, kad niekas netrunka amžinai. Aš apgailėtina taip? Kai susipažinau su One Direction vaikinais, buvau tokia karinga, stipri, bjauraus charakterio, o dabar esu kažkokia verkšlenanti atmata. Šlykščiuosi savimi. Esu pats bjauriausias žmogus pasaulyje ir tai suprantu. Bet juk visi žmonės keičiasi, taip? Todėl pasikeisiu ir aš, bet pirma ką turiu padaryti, išvažiuoti toli toli nuo jų ir nuo senosios aš.

*A.Ž*

Mergina ir vaikinas. Iš šalies jie atrodo skirtingi, bet taip nėra. Jie abudu nori pabėgti nuo senojo AŠ, bet ar tai yra lengva kai žinai, kad tavo atroji pusė kažkur netoliese, gal kenčia, gal šypsosi, o gal jaučiasi kaip ir tu? Jiems dabar tai nėra aktualu. Zayn bando pabėgti nuo savo jausmų grįždamas į nešvarius dalykėlius, o Lola pabėgdama toli nuo jo ir New York.
Jie nusprendė. Lola nusipirko bilietą į Los Angeles ir ruošiasi naujam gyvenimui, o Zayn jau imasi naujo „nešvaraus" darbo. Nei vienas nesusivokia, kad reikia susirasti vienas kitą ir pasakyti, kad nenori jog viskas pasibaigtu, todėl, kad jie per daug panašus jog dar kartą pasižemintu.

*PABAIGA*