Living With The Stars I sezonas (Z.M. Fanfiction)

18 Skyrius-"Pavydas"

-Dabar klausyk įdėmiai, Lola. Tu net neįsivaizduoja, ką aš galiu ir tikrai manau nenorėtum jei aš supykčiau. Aš neleidžiu kitiems liesti tai kas mano. Įsidėmėk tai

Jos akyse matėsi baimė ir sumišimas. Taip ir turi būti. Ji turi manęs bijoti. Aš noriu, kad ji žinotu, jog yra tik mano. Aš noriu jos tik sau. Noriu jos kūno, noriu ją pamylėti. Žinai, kad ji irgi to nori.

-Zayn aš...aš turiu eiti,-ji greitai pasakė ir norėjau pakilti nuo kėdės, bet sugriebiau už rankos ir pasodinau atgal į kėdė.

-Ar tau sunku paklusti?-pasipiktinau.

-Taip Zayn sunku,-susiraukė ji.

-Oba grįžo senoji Lola,-su pašaipą pasakiau.

-Nusipirk sausaini,-šyptelėjo.

-Tai aš laukiu atsakymo,-kiek ramiau pasakiau.

-Kaip tu nesupranti asile!-suriko,-Aš nebusiu tavo marionete!-sušaukė ir pakilus nuo kėdės nuėjo.

*Lolos Pov*

-Kaip tu nesupranti asile!-surikau,-Aš nebusiu tavo marionete!-sušaukiau ir pakilus nuo kėdės nuėjau.-Suknistas idiotas,-burbėjau sau panosei, kai į kažką atsitrenkiau.

Pakėliau galvą ir pamačiau ta patį padavėją, kuris pagal Zayn rijo mane akimis.

-Ar viskas gerai panele?-meiliai paklausė.

-Panašu, kad man gerai?-sumurmėjau ir prie mūsų priėjo Zayn.-Ko tau reikia?

-Nustok kelti bangas ant manęs,-taip pat jau kalbėjo, kiek garsiau.

-Prašyčiau nerėkti ant jos, nes turėsite bėdų su manim,-mane užstojo padavėjas.

Jo vardas Kevinas, mačiau kortele ant jo marškiniu.

-Tu man čia dar pasišakok tai nepaeisi mėnesi,-pagarsino Zayn ir vaikinas nusijuokė.

Blogai padarei, jis tave perlauš per pus net nemirktelėdamas.

-Išeik arba iškviesiu apsaugą,-paliepė Kevinas.

Zayn bandė prieiti prie manęs, bet jis neleido.

-Pasitrauk man iš kelio,-suurzgė Zayn.

-Aš antra kartą nekartosiu,-šyptelėjo vaikinas ir Zayn pačiupo jam už gerklės bei prirėmė prie sienos.

-Aš ir,-pyktai pasakė.

-Zayn apsiramink!-surikau ir atitraukiau ji nuo Kevino.-Atleisk,-pasakiau vaikinui ir pagavus Zayn'ui už rankos įsitempiau iš kavinės,-Ar tu visai išprotėjai?! Kodėl jį užpuolei, idiote tu?!-šaukiau ant jo.

-Tau dar mažai priežasčių?-jau dabar jis irgi šaukė.

-Uch negaliu kaip tu mane nervini! Pirma su ta kekše Sara nusilaižai, o paskui lyg niekur nieko prie manęs lendi?! Aš neesu tavo!

-Ta kekšė bent jau nerėkesnė kaip tu!

-Užsikrušk pusproti!-surikau ir nuėjau nuo jo, bet žinoma tas žiobaras mane sekė.

-Lola ir vėl nueini nuo manęs, kai aš kalbu?!

-Nuo tavęs bėgti reikia,-sustojau ir atsisukusi priėjau arčiau jo.-Eik pas savo Sara!

-Ir eisiu!

-Ir eik!-rėkiau.

-Bet pirma pabučiuosiu tave,-ramiai pasakė ir įsiurbė man į lupas.

-Ką tu sau leidi asile?-suurzgiau ir jis vėl įsiurbė man į lupas.

Jo lupos pasakiškos ir tai tramdo mano pykti. Aš baigiu pasiduoti ir tai man nepatinka. Jaučiuosi silpna prie jį. Po velniais, Lola.

-Tu net negali man atsispirti,-sušnabždėjo į lupas.

-Pff žiūrėk,-pasakiau ir pasitraukiau nuo jo, bet žinoma nebūtu jis jai manęs vėl negrąžintu į savo glėbį.

-Na jau baigei rėkti?-paklausė.

-Ne tik pradedu,-sarkastiškai pasakiau.

Jis įsisiurbė man į lupas ir prirėmė prie kažkokio pastato sienos. Kodėl jis taip elgiasi? Jis tikrai, tai daro, ne šiaip.

-Zayn kaip tu galėjai?!-suriko kažkokia mergina.

Mes vienas nuo kito atsitraukėme ir pamatėme Sara tipo visa verkiančia.

-O ir tavo kalė pasirodė,-sušnypščiau ir Sara priėjusi man trenkė.-Oj mažute blogai padarei,-suurzgiau ir kibausi jai į plaukus.-Dar toks sykis ir nudėsiu tave!-surikau ir Zayn mane atitraukė nuo jos ir laikė savo glėbyje,-Paleisk mane aš ją primušiu taip, kad žinos kur jos vieta!-muisčiausi, bet žinoma prieš toki, kaip jis man čia kaip į Everestą įlipti.

-Tu nesveika!-suriko Sara ir valėsi kraują, kuris bėgo iš jos nosies.

-Ne pirma girdžiu,-sarkastiškai nusijuokiau.

-Sara važiuojame namo, o Lola pagalvok ką padarei,-sumurmėjo Zayn ir priėjęs prie jos nusivedė į netoli esančia jo mašiną.

Tas suknistas balvonas vėl mane paliko dėl tos. Nu ir gerai, pabandys jis prie manęs prilyst, užmušiu nemirktelėjus. Esu tokia pykta jog galėčiau sutrinti visus, kurie pasimaišys mano kelyje.

Grįžau namo, žinoma tėčio nebuvo, nes jis grįžta tik savaitgaliais iš darbo. Saugo kažkokia turtinga bobute dabar ir manau taip ilgai bus, nes ten gerai apmoką, o aš kaip amžinai neturiu darbo. Iš po 1D kažkodėl niekas manęs nepriėmė mat pagal tėti kaltas Simon sumanymas apie mane ir Niall. Nu puikumėlis likau be darbo dėl Simon.

Sėdėjau svetainėje ir žiūrėjau animacinius filmukus. Tai padeda man nusiraminti, na ir žinoma maistas. Aplink mane gulėjo mano meškiukai, kuriuos gaudavau dovanų nuo mamos. O velnias juk aš dabar laisva galiu nuskristi iki jos, bet pirma reikia ištuštinti tėčio banko sąskaitą ir nusipirkti bilietą į LA. Na man tai vieni niekai ant to esu profė.

Per televizorių pradėjo rodyti reklamas ir jaučiau, kaip mane traukia prie miego. Įsitaisiau patogiau ir po truputi panirau į gylu miegą.

Pabudau nuo pastovaus durų skambučio garso. O dieve, kas tas beprotis, kuris taip agresyviai jį spaudinėja?

Pakilau nuo sofos ir susitvarkysiu plaukus priėjau prie durų. Atidariau jas ir norėjau greitai jas užtrenkti, bet jis man sutrukdė.