Living With The Stars I sezonas (Z.M. Fanfiction)

15 Skyrius-Laiškai

-Pasiilgsiu jūsų,-tyliai pasakiau ir mano skruostu nuriedėjo ašarą.

Tėtis dar nuėjo pasiimti dokumentus, o aš išgėriau vaistus nuo depresijos. Pripratau prie jų ir vėl tenka bėgti. Ne visam, bet reikia. Taip visada. Tas pats ir su BTR buvo. Mane ir James, kai kas siejo, bet aš jam jaučiau tik draugiška meile, o jis ne. Dabar pasirodo ir Logan'ui aš patinku labiau nei reikia. O dieve aš kažkokia nesveika esu. Man reikia gydytis.

-Na va aš jau,-pasakė tėtis ir užkūrė mašiną.

Pažiūrėjau pro langą ir pamačiau, kaip iš namų išbėga Zayn.

-Lola palauk!-suriko, bet mašiną pradėjo judėti,-Lola!-suriko.

-Tėti sustabdyk!-surikau,-Tėti!-rėkiau, bet jis toliau važiavo, o aš mačiau kaip Zayn bandė vytis mašiną..

Viskas pasidarė neryšku ir...

-Lola kelkis,-kažkas purtė mane.

Pašokau iš vietos ir apsidariau.

-Tai tik sapnas,-atsidusau.

-Ir jis susijęs su Zayn taip?-nedrąsiai paklausė tėtis.

-Iš kur..?-sutrikau.

-Tu šaukei jo vardą per miegus, tiesiog rėkiai lyg nuo to priklausytu visas pasaulis,-paaiškino tėtis ir aš kiek susigėdau.

*Kita diena*

*Niall Pov*

Vargiai pramerkiau akys ir pasiraičiau. O velnias jau po dvylikos. Hm įdomu ką veikia Sara? Jaučiu iš po vakar siaubingai jausis. Gaila man jos. Lola tikrai negražiai pasielgė su ją, juk ji tik baikšti mergina kuri gina save, o Lola ją užsipuola.

-Kas per..?-sumurmėjau ir iš po pagalvės ištraukiau truputi sulamdyta vokeli.

Atplėšiau jį, o ten buvo laiškas kuriame rašė:

,,Mano nedavalgėli Niall, pasiilgsiu tavęs. Esi šilčiausias žmogus kurį mačiau visame pasaulyje, bet turiu tau pasakyti IKI. Nenoriu jūsų palikti, nes jus vieninteliai privertėte mane vėl pasijusti gyva. Bet aš kenkiu jums, aš esu kitokia ir tik dabar supratau, kas man yra. Aš jaučiau tau tik simpatija, o elgiausi kaip kalė ir skaudinau tave. Atleisk man. Myliu, Lola.''

Perskaitęs laišką sutrikau. Pašokau iš lovos ir nubėgau į jos kambarį. Lova net nepaliesta, o kambarį nei vieno jos daikto. Ji paliko mus, ji tiesiog išėjo.

*Harry pov*

Šūdas tas Niall ir vėl laksto po namus ir neleidžia miegoti. Nors jau po dvylikos, bet tingiu keltis, noriu miego. Vakar iš po mano ir Lolos bučinio kiek pasimečiau, bet dabar viskas gerai. Ji nesuprato ką daro, kaip ir aš. Bet ji tikrai man rūpi. Ji faina asmenybė ir norėčiau, kad būtume gerais draugais.

-Kas čia dabar?-suburbėjau ir ištraukiau iš po pagalves visiškai sulamdyta voką.

Praplėšiau jį ir pamačiau Lolos laišką kuriame rašė:

,,Mano garbanėle. Ach tavo tas juokas, kai tu jau nebegali kvėpuoti...Pasiilgsiu to. Privalėjau išvažiuoti dėl jūsų gerovės, aš blogai elgiausi ir tai suprantu. Kiekviena akimirka praleista su jumis buvo geriausia mano gyvenime, bet turėjau išeiti. Tikiuosi, kad suprasite mane. Su meile Lola.''

Perskaitęs nieko nelakiau ir pašokau iš lovos. Nubėgau į jos kambarį, kur radau Niall.

-Tu irgi gavai?-paklausė Niall.

Linktelėjau. Buvo sunku matyti ji toki, bet labiausiai žinoti, kad jos nebėra.

*Louis Pov*

Jau buvau pabudęs, bet nėjau iš kambario. Priėjau prie lovos ir pradėjau ją klotis, kai ant žemės nukrito laiškas. Nuo Lolos.

"Louis! Mano beproti morkažmogi. Niekada nepamiršiu mūsų xBox kovos, mūsų kvailysčiu. Pasiilgsiu tave, nes esi nuostabus žmogus. Visada mane palaikydavai, buvai geras man ir neleidai kitiems manęs užsipuolti, nors tai mano buvo darbas. Buvau nuostabus žmogus, bet deja palieku jus. Esu sutrikusi ir pasimetusi. Turėjau išeiti. Atsiprašau, su meile Lola."

Nieko nelaukęs nuėjau į jos kambarį. Pažiūrėjau į vaikinus ir atsidusau.

*Liam Pov*

Žiūrėjau į Lolos laišką ir nežinojau ar verta jį praplėšti. Jau numanau, kad tai tikrai ne šiaip. Pasiryžau ir praplėšiau voką.

"Liam. Tetuk tu mūsų. Buvai vienas iš rūpestingiausiu žmonių, kuriuos aš esu sutikus. Padėjai man ir buvai tas kuris suprasdavo. Deja...Aš esu negera. Bloga. Manau. Tiesiog turiu išvažiuoti kuriam laikui. Nebebūti kažkokia apsauginę. Būti senaja manimi. Atsiprašau, kad neatsiveikinau. Su meile, Lola."

*Zayn Pov*

Nu kas čia visiems darosi? Laksto, kaip durniai po namus. Nors ir jau senai buvo laikas keltis, bet man dzin. Aš noriu miego! Bet aišku mano durneliams draugams tai neaišku.

-Nu čia dabar kas?-sumurmėjau ir ištraukiau laišką.

Praplėšiau jį ir pamačiau laišką kuriame rašė:

,,Sveikas Zayn. Laiška tau buvo sunkiausia parašyti, nes su tavim jaučiausi kiek kitaip. Tu esi kitoks. Tavo šalta aura mane gąsdino, bet kai mane užkalbindavai tavo žodžiai visada turėdavo prasme. Lyg žinotum viska kas supa mane. Nors ir išvadinai mane demonu aš supratau, kad tai tiesa. Aš bloga Zayn. Aš jumis kiršinau, aš dariau negerus dalykus pati to nenorėdama. Aš visada tai darau, aš nemoku kitaip, bet dabar tai nebesvarbu, nes išvažiavau tol toli. Tikiuosi suprasit ir nepyksite ant manęs, nors aš to ir verta. Lola.''

Net neapsirengęs nubėgau į jos kambarį kur sėdėjo Niall ir Harry. Mane užvaldė pyktis ir liūdesys. O aš net nespėjau jos atsiprašyti už vakar aprėkimą. Po velniais, jai reikės iškasiu ją iš po žemiu.