Living With The Stars I sezonas (Z.M. Fanfiction)

14 Skyrius- Atostogos

*Lolos pov*

-Po mėnesio-

Sėdėjau virtuvėje ir laukiau kol jie pavalgys. Šiandien koncertas ir tikrai negalime veluoti, kaip įprastai.

-Jus jau?-paklausiau.

-Taip,-linktelėjo.

Pažiūrėjau į Sara, kurios nosis dar truputi patinusi. Visa savaite vaikinai man morala skaitė, bet pamate, kad tai manęs visiškai nejaudina-nustojo. Nežadu atsiprašinėti jos, ji pati to prisiprašė.

Kai nuvažiavome į konceto vieta, ten buvo pilna fanių, kurios rėkė jų vardus arba dar gražiau prašė jas vesti. Jėzau. Nuvedžiau juos į persirengimo kambarį ir pamačiau Louise.

-Labas,-pasisveikinau su ją.

-Lola! Malonu tave matyti,-įsišiepė ir priėjus apsikabino.

Vaikinai atsisėdo ant kėdžių ir pradėjo suktis. Mažvaikiai.

-O kur Sara?-paklausė ji manęs tyliai.

-Nesidomiu ją,-nusijuokiau ir ji taip pat.

Kol vaikinus ruošė koncertui aš valgiau čipsus ir klausiausi jų nusiskundimu. Džiaugiuosi, kad čia nėra tos kalės. Pažiūrėjau į Zayn, kuris užsidėjo juodai raudona odine striuke. Dabar jis atrodė toks blogas berniukas. Nors toks jis ir yra. Jo kūnas, lupos ir visa kita. Kodėl jis turi būti toks....hmm, tobulas?

Vos vaikinams išėjus į sceną pasigirdo cypimai ir rėkavimai. Kaip jos gali taip rėkti? Juk jie apgluš. Nors...Tai būtu gana faina. Jie tikrai per daug kalbą, na neskaitant Zayn.

Po koncerto grįžome namo ir žinoma Sara nusileido jiems "palaižyti šiknas". Ji visiškai neturi savigarbos. Norėjau jai vėl trenkti, bet susivaldžiau. Neapsimoka teptis rankų šūdų. Nebegalėjau ištverti ir išėjau į lauką. Išsitraukiau pakelį cigarečių ir viena prisidegiau.

-Lola tu rūkai?-išgirdau Hazzo balsa.

Linktelėjau ir jis iš manęs atėmė cigarete bei išmetė.

-Nežalok savęs.

-Neaiškink ką man daryti, o ką ne,-suburbėjau.

-Nagi Lola baik,-jis nusijuokė ir atsuko mane į save.

Pažiūrėjau į jo žalias dideles akis ir net nesupratau kodėl aš taip padariau, bet pasistiebiau ir pabučiavau jį. Jau norėjau pasitraukti, kai supratau, kad negerai darau, bet jis mane apsikabino ir nepaleido. Galiausiai įstengiau pasipriešinti ir pasitraukus nuėjau į kambarį. Užlipau laiptais į savo kambarį ir pravėrus duris pamačiau tėti.

-Lola ką tu darai?-paklausė.

Supratau, kad jis matė visa tai.

-Nežinau, nesuprantu kas darosi su manimi,-apsikabinau jį.

-Mes važiuojame namo, tu negali būti čia, tu juos visus sukiršinsi pati to nenorėdama. Paul jau žino apie viska tai ir sake, kad negali tavęs palikti su jais. Išeisi atostogų kelis mėnesius, o paskui jei busi pasiruošus grįšį.

-Gal taip ir geriau,-atsidusau.

Tėtis padėjo man susikrauti daiktus ir sakiau, kad noriu išvažiuoti slapta, nes aš juos myliu, jie mano šeima. Visiems parašiau po raštelį ir palikau jų kambaryje po pagalve, kad ta kalė nerastu. Viska pasiėmus palaukiau kol visi nueis miegoti ir kartu su tėčiu išėjau iš namų. Įdėjau lagaminą į bagažine ir pažiūrėjau dar kartą į namus.

-Einam Lola,-tėtis paragino mane, o aš atsidusau ir įlipau į mašiną.

-Pasiilgsiu jūsų,-tyliai pasakiau ir mano skruostu nuriedėjo ašarą.