Niko: Mafijos Romanas. (BAIGTA)

13

Sustojus prie Niko kazino beveik pasidaro liūdna. Jo butas mansardoje, viršutiniame aukšte. Ištiesdamas galantiška ranka Niko padeda nulipti nuo motociklo.
- Būtinai tai pakartosime. - ištariu.
- Kaip panorėsi, Toskano. - nusišypso jis.
Įžengiu į Niko butą. Jis išskirtinai įspūdingas, pro langą atsiveria puikus vaizdas į miestą. Vienintelė problema tai, kad butas atrodo kaip viešbučio kambarys, o ne namai.
- Esi tikras, kad tai tavo butas, o ne prezidento apartamentai? - pažiūriu į Niko.
Jis nusijuokia.
- Taip, Mia. Esu tikras. Taip patogiau verslo reikalais nei gyventi viešbutyje.
Apsidairau aplink. Butas atrodo toks blankus, smėlio spalvos, visiškai  nepanašus į Niko, kurį pažįstu.
- Čia jauku.
- Žinau, kad tai nėra daug, Mia, bet tai namai.
Vaikštinėju apžiūrėdama paveikslus ir baldus, jausdamasi vis labiau nerami. Niko mane stebi, akyse - susirūpinimas.
- Dažniausiai tik pernakvoju čia. - ištaria.
- Neatsipalaiduoji?
- Neturiu tam laiko. Tam turiu motociklą.
Susiraukdama atsisėdu ant sofos. Ji kieta, lyg niekas nebūtų ant jos sėdėjęs. Niko prisijungia prie manęs.
- Spėju, tau čia nelabai patinka, ar ne? - paklausia.
- Ne, nelabai.
Niko suraukia antakius.
- Esi teisi.
- Gerai. Pažaiskime žaidimą. Jei norėtum kad čia viskas būtų kitaip, ką pakeistum? - paklausiu.
Niko gūžteli pečiais.
- Kaip ir sakiau. Niekada apie tai negalvojau.
- Netikiu.
Jis susimąsto.
- Atvirai?  Niekas niekada nėra manęs to klausęs. - prisipažįsta.
Jaučiu, kaip širdis paskęsta užuojautoje.
- Na, dabar klausiu aš.
- Manau.. norėčiau, jog interjeras būtų panašus kaip "Tavolino" restorane.
- Kad būtų galima gyventi, būtų šilta, plytų sienos.. kažkas tokio? - paklausiu.
Niko linkteli, veidu perbėga šypsenos šmėkla. Noras, kuriam jis niekada neleido išsipildyti.
- Ar kada nors.. tai bandei? Nusisamdyti interjero dizainerį ir viską pakeisti? - paklausiu.
- Apie tai pagalvodavau. Iš tikrųjų, daug galvodavau. Bet tiesiog.. nemaniau, kad kam nors tai rūpėtų.
Niko nusišypso, už šypsenos slypi melancholija. Galiu pasakyti, jis to nori. Labai. Galbūt nesu tobula mafijos princesė ar žmona, bet išmanau interjero dizainą.
- Ar gali man padaryti paslaugą ir duoti valandą čia? Su Džo?
Niko linksmai sutrikęs kilsteli antakius.
- Planuoji su juo pabėgti?
- Tikrai ne. Daugiau neuždavinėk klausimų. Tai staigmena.
Niko kelias sekundes tyrinėja mano veidą, tuomet linkteli pakviesdamas Džo į vidu ir tyliai pasišalindamas.
- Gerai, Džo. Mūsų laukia pragariškas darbas ir turime tik valanda. - ištariu.

Su mano nurodymais Džo sunkiai dirba, kyloja ir pertvarko Niko buto baldus. Po valandos su pasitenkinimu apžiūriu savo darbą. Šaltą viešbučio kambarį paverčiau šilta gyvenamąja erdve.
- Gerai, užeik! - šūkteliu už durų laukiančiam Niko.
Jis įeina į mansardą ir tuoj pat sustingsta. Akys išsiplečia apžiūrint mano darbą.
- Poliruoto medžio grindys, šiltų spalvų baldai.. ir Picasso "Blue Nude" paveikslas.
- Pamenu vis žiūrėjai į tą "Tavolino" restorane. - nusišypsau.
- Mia.. tai nuostabiausias dalykas, kurį kas nors padarė dėl manęs..
Niko su šypsena atsisuka į mane prisitraukdamas į glėbį.
- Turiu geriausią žmoną pasaulyje. - priduria pabučiuodamas.
- Taip, turi.
Jis nusiveda prie naujos sofos, įsitaisom ant jos susiglausdami prie židinio.
- Taigi.. kaip tavo šeima reaguoja į tavo skonį interjerui?
Niko tai pasako juokaudamas, bet pajaučiu žodžiuose skausmą.
- Niekada ten nepriklausiau. Visada buvau šeimos juoda avis. Visada. Mano mama nekentė, jog man labiau rūpi kaladėlės, traukiniai ir matematika, o ne drabužiai ir makiažas. Tiesą pasakius, buvau viskas, ko tėvas norėjo sūnuje. - atsidūstu.
Niko liūdnai nusišypso.
- Skambi visai kaip mano mama.
Pakeliu šiek tiek antakius.
- Tikrai?
- Taip. Ji taip pat buvo drąsi ir protinga. Labai jos pasiilgau. Todėl ir slepiu tą savo pusę. Man tai per daug primena ją, ir.. na, stengiuosi nelaikyti prisiminimų šalia.
- Bet šalia laikai mane?
Niko švelniai perbraukia nykščiu skruostą.
- Atsisakiau bandyti priešintis tau, gražuole. Tai neveikia. Nebegaliu slėpti jausmų.
- Man patinka kai kalbi apie savo mamą.
- Ji buvo pašėlus. Mėgo azartinius žaidimus ir viskį. Vilkėdavo beprotiškus drabužius. Mano tėtis mylėjo ją labiau už viską pasaulyje. - nusišypso Niko pasinerdamas į prisiminimus.
Ašaros bejėgiškai susikaupia akyse. Širdis plyšta dėl jo.
- Kas negerai, Mia? - paklausia Niko pastebėdama jas.
- Nieko. - greit sumirksiu.
- Ne. Pasakyk man.
- Tik norėčiau, jog būtų įvykdytas teisingumas. Dėl tavo tėvo. Dėl tavo gyvenimo.
- Galvoji apie mano kerštą tavo tėvui, ar ne?
Linkteliu. Nėra prasmės apsimetinėti.
- Turėtum žinoti, jog su viena sąlyga ketinu atšaukti savo pažadą jį nužudyti.  Jis turi pripažinti mane kaip šeimos galvą ir sutikti su aljansu. - priduria Niko.
Jaučiu, kaip širdis beveik sustoja. Niko iš tikrųjų nori nutraukti kraujo nesantaiką..?
- Tikrai?
- Taip, Mia.
Palengvėjimas akimirksniu užplūsta kūną.
- Ačiū, Niko. Suprantu, kaip tau tai turi būti sunku.
- Esi verta to.
Niko priglaudžia mane prie savęs. Priglaudžiu skruostą prie krūtinės.
- Gerai, ponia Toskano. Užteks liūdnų istorijų. Tai mūsų vestuvių naktis. Paverskime ją ypatinga. - šypteli jis.
- Ką turi omenį? - pakeliu akis į Niko.
Jis nusišypso. Ruošiasi atsakyti, kai jo telefonas garsiai pypteli. Instinktyviai pažvelgia žemyn į jį, išraiška akimirksniu pasikeičia.
- Kas nutiko? - paklausiu.
- Kažkas koplyčioje atpažino mus. Jie žino, Mia. Tavo šeima žino apie mus.
Žvelgiu į Niko nieko nesuprasdama. Akyse šokas.
- Nesuprantu..
- Jie sumokės už mano galvą.
- Dabar mes susituokę. Jie negali tiesiog atsukti laiko atgal.
- Jie to nedarys. Tiesiog nužudys mane ir apsimes, jog šios santuokos niekada nebuvo.
Drebėdama papurtau galvą, akyse vėl susikaupia ašaros. Niko suema už pečių ramiai pažiūrėdamas į akis.
- Tavo tėvas yra daug dalykų, bet nėra kvailas. Yra daugiau nei mes žinome. Kol to nežinom, geriau likti nuošalyje.
- Kaip? Jie žino apie tavo butą, pakankamai žmonių matė mus mano biure.
- Jei tik būtų vieta apie kurią niekas nežino..
Apmąstau visą laiką, praleista Vegase. Staiga mintyse lyg žaibu trenkia.
- Tiesą sakant, manau žinau kaip tik tokia vietą..