Amžinai (✔️)

79 Dalis

Mėlyna suknelė iki kelių, tiesi ir dengianti mano pečius. Juodi bateliai, ne aukštakulniai kaip buvau pratusi. Teo net parūpino man makiažo, kad galėčiau susitvarkyti veidą, bei paslėpti ant skruosto esantį sumušimą.
- Atrodai gražiai, - pagyrė jis, o aš tik dėbtelėjau į vaikiną kuris vilkėjo paprastas sportines kelnes ir juodus marškinėlius.
- Nepradėk, žinau tave pernelyg gerai, Teo.
- Manai, kad mane pažysti? – jis kilstelėjo antakį, o aš susidėjusi rankas ant krūtinės piktai nuvėriau tamsiaplaukį.
- Teodoras Velsas, turtingo tėvelio sūnus. Motina turi juvelyrinę parduotuvę, metais vyresnis brolis dirba supirkinėdamas akcijas, o tu studijuoji. Tiesa turi jaunėlę seserį.
- Tu nieko apie mane nežinai, - piktai išrėžė žodžius ir nužingsniavo į virtuvę.
Akimirką stovėjau sutrikusi ir galvojau ką tokio blogo pasakiau. Bet regis vaikinas kažką slėpė ir man buvo įdomu ką. Nužingsniavau į virtuvę, dar turėjau valandą laiko tad ketinau išgerti kavos.
- Žinau apie popierius kuriuos pakišai Olivijai, - staiga prabilo jis ir aš sustingau.
- Žinai?
- Žinoma, - jis atsisuko į mane ir ištiesė puodelį arbatos. Paėmiau nors ir norėjau prieštarauti.
- Tai kam visas šis žaidimas? – pyktelėjau nes maniau, kad per mane jiedu išsiskyrė.
- Tam kad sunervinčiau šeimą, - jo veide atsirado nemalonus šypsnis ir aš prikandau lūpą. – Adamas yra iš pirmos tėvo santuokos. Mano motinos, tėvas niekada nevedė, taip sakant ji buvo jo meilužė, kai man buvo penkeri, mama susirgo ir mirė. Mano tėvą prispaudė senelis reikalaudamas perimti globą. Na o ta moteris kurią pavadinai mano motina, - jis tą ištarė su tokia neapykantą jog net pasidarė šalčiau. – Kamila yra tik dar viena moteris kuri naudojasi turtingais vyrais. Man tik gaila jos dukters Leslės. Ji iš ties miela mergina kuri visai netinka prie šios supuvusios šeimos.
- Atleisk aš nežinojau, - sušnabždėjau ir Teo primerkęs savo akis prisiartino prie manęs.
- Jiems patiko Olivija, Kamila ją atvedė į šeimą tarsi netyčia. Iš pirmo žvilgsnio žavi ir be proto miela blondinė per kelis metus visgi parodė kokia išnaudotoja yra. Aš tik ieškojau progos kaip ją atsikratyti ir tuomet pasirodei tu.
- Tu manimi pasinaudojai, - suvokusi žengiau žingsnį atgal, bet tuomet jis atsidūrė šalia. Uždėjo savo ranką man ant liemens ir prisitraukė arčiau. Vos neišpyliau arbatos. – Tu nė neplanavai, kad aš tau dirbčiau ar ne?
- Žinoma ne, - sulaikiau kvėpavimą nes dabar mačiau tikrąjį Teodorą. Klastingą ir šaltą vyrą kuris mėgavosi sukurtu žaidimu. – Tik viską sugadino tavo amžius, jeigu būtum devyniolikos kaip ir sakei mudviem susitikus ir būtum naivi kaip ir dauguma merginų jau būtum mano mergina.
- Bet man septyniolika, permiegojai su šešiolikamete ir dar nesu kvaila naivi mergaitė ar ne? – išrėžiau ir pradėjau muistytis, bet jis manęs nepaleido.
- Nesi kvaila, bet užsispyrusi, bet tai sutvarkoma.
- Eik velniop, - sušnypščiau ir jis atsargiai mane paleido. – Tai paskutinis kartas kai mudu matomės, tad kvailos merginos kuri įgyvendins tavo nesveikus planus teks ieškoti kitur.
Pastačiau puodelį ir pastvėrusi savo daiktus išėjau iš buto palikdama Teo vieną.