Ebė ir Kira seserys. Išsiskyrus tėvams, merginos buvo atskirtos, bet seserų ryšys išliko toks pat stiprus kaip ir vaikystėje. Po to kai Ebė atsiduria ligoninėje dėl bandymo nusižudyti, Kira nusprendžia daugiau niekada nepalikti sesers ir užimti jos...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Visai nenorėjau važiuoti savaitgaliui pas tėvą, bet jis neleido rinktis, o tuo labiau prieštarauti. Į krepšį įsimečiau drabužių keturioms dienoms, nes pirmadienį laukė pirmas egzaminas. Nors ir stengiausi pernelyg apie tai negalvoti, iš tiesų nervinausi. Nujaučiau lauks siaubingai ilgas moralas, tik įdomu dėl ko? Atsisveikinusi su Ebe ir mama išvažiavau iš karto nes laukė kelių valandų kelionė. Vyliausi iki šešių jau būsiu pas tėvą. Visgi kelyje kažkas nutiko ir kokia valandą teko stovėti ilgoje eilėje. Paleidusi muziką stengiausi per daug negalvoti kas nutiko tarp manęs ir Tailoro. Vakar kai mudu bučiavomės tualete. Jaučiausi blogai dėl apėmusio silpnumo. Buvau pasižadėjusi sau, kad su juo nežaisiu, bet būtent tą ir dariau. Šūdas, man jis iš tiesų rūpėjo. Sustojau aikštelėje ir niūriai dėbtelėjau į telefoną. Buvo beveik septynios. Akimirką palaukusi išlipau iš mašinos ir patraukiau į daugiabutį. Užlipusi į trečia aukštą susiradau raktelius ir atrakinau buto duris. Svetainėje mane iš karto pasitiko tėvas. Numečiau krepšį ant žemės ir įsmeigiau žvilgsnį į jo mėlynas akis. Jis atrodė supykęs, tad pasiruošiau atremti jo puolimą. -Labas, - numykiau ir laukiau kol prasidės visos linksmybės. -Vėluoji. -Na kamštis autostradoje, - suspaudžiau kumščius ir jis žengė arčiau. Metė į mane popierių lapus ir stebėjo mano reakcija. -Nieko nenori man pasakyti? – pakėliau lapus ir prikandau lūpą. Tai buvo mano atsiskaitytų darbų rezultatai. – Kaip po galais galėjai taip prastai parašyti?! Ir kur buvai pirmadienio naktį? -Koks tavo reikalas? Manai nesistengiau?! Darau viską ko paprašai! Bet tau nė nerūpi. -Nutilk! Manai jeigu nerūpėtų, varginčiausi čia kalbėti?! Kaip žadi išlaikyti egzaminus? -Išlaikysiu ir be tavo isterijų! Jis užsimojo ir trenkė man į skruostą kurį buvo sumušę. Nudiegė skausmas, sukandau dantis tramdydama ašaras. Skaudėjo. Siaubingai jog negalėjau pakelti galvos. -Kira, aš.. – pradėjo jis ir aš pakėliau galvą. Tą akimirką nusirito ašaros. Verkiau tikrai ne todėl, kad jis man trenkė, o todėl jog beprotiškai skaudėjo sumuštą vietą. – Eik į savo kambarį, dabar pat. -Mielasis, kas čia vyksta? – pasirodė Sara, bet aš apsisukau ir puoliau pro duris. Nespėjus tėvui manęs nutverti pasileidau bėgti. Man buvo nusispjauti kur šią naktį nakvosiu, bet neketinau grįžti į jo butą, tik ne po to ką jis padarė.
