Alex
Šiek tiek nervindamasi sėdėjau ant sofos ir varčiau Emily neseniai išleistą žurnalą. Jis buvo įdomus, bet ne pakankamai, jog atitrauktų mane nuo minčių nuo Harry ir to, kad jis išsivežė Troy, todėl visą dieną turėsiu praleisti viena. Pavarčiau akis ir pati iš savęs nusijuokiau, kad taip padariau. Nuskambėjęs durų skambutis privertė pakilti nuo sofos ir aš tingiai nušliaužiau iki durų. Atidariusi jas neradau nieko. Dar kartą apsidairiau ir nusprendusi, jog tai vaikų pokštas, ketinau jas uždaryti. Mano akys užkliuvo už rožių puokštės padėtos ant grindų. Pasilenkusi pakėliau ją ir įsinešiau į vidų. Suradusi ir pripylusi vazą pastačiau ją ant virtuvės stalo ir pamekiau į ją gėles. Pauosčiusi šyptelėjau nuo nuostabaus kvapo. Puokštės šone buvo įkišta labai mažytė kortelė, ant kurios gražiai išvingiuota "H" raidė. Harry. Papurčiau galvą nesutikdama su ta mintimi, jog jis susigrąžins mane nupirkęs gėlių. Kelias minutes stebėjau gėles, kol durų skambutis vėl nuaidėjo per namus. Rimtai?
Atsistojusi priėjau prie durų ir jas atidariau pamatydama Dani. Iš už jos išlindo Emily ir Vicky. Gana keistas derinys.
-Kitos merginos užsiėmę, bet mes organizuojame mergaičių vakarą ir tu negali atsisakyti.-išsišiepė Danielle.
-Galime Troy nuvežti Zayn.-pasakė Emily.
-Ar Jimmy.-Vicky pritarė palinksėdama.
-Harry jį pasiemė, bet...-padariau pauzę ir jos kiek susiraukė.-Velniai nematė, kur važiuosim?-paklausiau.
-Pas mane. Liam išvažiavo su vaikinais.-pavartė akis.
-Puiku, leisk pasiimti kelis daiktus.-sutikau ir palikusi atidarytas duris nubėgau pasiimti rankinę.
Pas Dani sėdėdamos verandoje iš lėto gėrėme arbatą. Netrukus merginos nusprendė atsikimšti degtinės butelį.
-Nagi, Alex, tau reikia atsipalaiduoti!-sušuko Emily.
-Nemanau, kad tai gera mintis.-nusišypsojau papurtydama galvą.
-Nors vieną, prašau.-suinkštė Dani. -
-Gerai, tik vieną.-iškėliau pirštą ir mano stiklelis buvo pripildytas.
Susidaužusios išgėrėm ir toliau šnekučiavomės. Merginos įkalbėjo mane išgerti dar tris stiklelius, o pajutusi, jog galva ima svaigti griežtai atsisakiau. Nenoriu tokių pagirių kaip praėjusį kartą. Atsigėriau vandens ir merginos susižvalgė.
-O dieve! Kai ką prisiminiau!-pašoko Emily.-Turiu naujo makiažo, noriu jį išbandyti ant ko nors.
-Tik ne ant manęs.-Dani papurtė galvą.-Nemėgstu to.
-Aš negaliu naudoti makiažo, kol nesugis oda.-Vicky patempė lūpą.
-Alex?-Emily šyptelėjo.
-Kodėl gi ne?-nusijuokiau ir atsistojusi stengiausi įveikti galvos svaigimą.
-O taip, padarysim tau šukuoseną.-džiūgavo Vicky tempdama mane į namo vidų.
-Ir gražiai aprengsime!-pridūrė Dani ir visos nuėjome į Dani miegamąjį, kur yra makiažo staliukas.
Emily iš rankinės išsitraukė kosmetinės rinkinį, Dani taip pat davė jai viską ką turėjo, o pati įlindo į spintą. Vicky čiupusi šukas ėmė tvarkyti mano plaukus ir įsijungus garbanotuvą kažką su jais darė. Iš spintos išlindo Dani laikydama tobulą baltą suknelę.
-Tikrai jos nesidėsiu.-atsargiai sumurmėjau stengdamasi nesujudinti veido per daug ir nekliudyti Emily.
-Negraži?-susiraukė Dani.
-Ne, ji tiesiog per gera.-pasakiau paprastai.
-Gerai, paieškosiu ko nors kitko.-linktelėjo ir vėl įlindo į spintą.
-Su plaukais baigta.-pasakė Vicky paskutinį kartą papurendama mano garbanas.
-Makiažas irgi tuoj.-Emily vedžiojo mano lūpas pieštuku.
-Štai ši.-pasakė Dani rodydama juodą, gana aptemptą suknelę.-Negali atsisakyti.
Kadangi negalėjau kalbėti, iškėliau nykščius.
Po kelių minučių merginos baigė darbą ir liepė man užsidėti suknelę. Į veidrodį pažiūrėti neleido, kol viskas nebuvo baigta.
Kol rengiausi, svaigimas galvoje šiek tiek apmažėjo, bet vis dar jaučiausi apsvaigusi. Vicky šalia manęs padėjo aukštakulnius ir apsimovusi juos galėjau pagaliau pasižiūrėti į savo atvaizdą.
Atrodžiau švelniai tariant...nuostabiai. Makiažas puikiai tiko, nebuvo per ryškus, bet ir nebuvo kasdienis, suknelė gražiai aptempė mano kūną, bateliai nebuvo per aukšti ir viskas atrodė proporcingai.
-Alex, tu esi bomba.-nusijuokė Dani.
-Man taip pat patinka.-nusišypsojau palinksėdama.
Negalėjau nustoti stebėti savo atvaizdo. Nenorėjau persirengti ir visko nusivalyti. Merginos iš tikrųjų pasistengė.
Pro langą išgirdau į kiemą įvažiuojančios mašinos garsą ir pyptelėjimą.
-Laikas.-pasakė Vicky ir jos pradėjo temptis mane žemyn.
Sutrikusi skubėjau paskui, stengdamasi nenusiversti su šiais aukštakulniais. Galų gale šiaip ne taip atsidūrėme kieme, kur prie mašinos stovėjo kostiumuotas Niall.
-Sveiki, ponia Styles.-mandagiai linktelėjo.
-Kas čia vyksta?-atsisukau į merginas.
-Sėsk į automobilį.-pasakė Emily ir jos nubėgo į namo vidų, palikdamos mane vieną su Niall.
Jis man atidarė keleivio dureles ir man neliko nieko kito, kaip sėsti vidun. Prisisegiau diržą ir atsisukau į rimtai atrodantį Niall.
-Kur mes važiuojame?-paklausiau dairydamasi.
-Pamatysi.-pasakė.
Po kelių minučių Niall sustojo prie mano pačios namų. Jis linktelėjo, jog išlipčiau ir eičiau vidun.
-Rimtai? Parvežei mane namo?-paklausiau atsisegdama diržą.-Niall, aš palikau visus savo daiktus pas Dani.
-Ne.-papurtė galvą.-Turi eiti į vidų.
-Kodėl?-susiraukiau.
-Pamatysi.-mirktelėjo ir pasilenkęs atidarė dureles.
-Gerai.-suburbėjau ir išlipau iš automobilio.
Giliai įkvėpiau ir nuėjau prie durų. Lengvai truktelėjau rankeną ir durys atsidarė. Viduje buvo tamsu, kolidorių apšvietė tik iš mažų žvakučių sudėliotas takelis. Kiek stabtelėjau, bet nusprendžiau eiti toliau. Paėjusi toliau supratau, jog takelis veda link virtuvės. Kaukšėdama Dani bateliais lėtai ėjau takeliu vis nesuprasdama kas čia vyksta. Prieš tai išgerta degtinė suteikė šiek tiek drąsos, bet ir pridėjo daug jaudulio. Kažkodėl šiuo metu takelis man atrodė neįtikėtinai ilgas. Galbūt tai nuo alkoholio mano kraujyje, o gal nuo didelės nežinomybės. Pasiekusi virtuvę pagaliau pamačiau takelio galą.
Ir čia stovėjo jis. Mano vyras. Mano Harry.
Lygiai toks, su kokiu aš ir susipažinau. Šiek tiek piktas, bet su vos įmatoma šypsenėle bei šiek tiek iš jaudulio virpančiais delnais. Jo akys žybtelėjo kaip ir kadaise, kai dar buvome labai jauni. Manyje kažkas užsiplieskė, bet nieko nesakydama apsidairiau. Negalėjau susikoncentruoti ties kažkuo kitu, nes norėjau matyti tik Harry.
-Gali mane iškeikti už tai, kokią nesamonę čia surengiau. Gali man trenkti kiek tik nori kartų, už tai ką esu tau padaręs. Tik maldauju, sugrįžk pas mane.-jis žengtelėjo anksčiau.-Šį kartą neketinu žadėti tau, jog pasikeisiu ar kad viskas bus nuostabu ir mes nepatirsime jokių sunkumų. Aš esu sugadintas, Alex. Nekaltinu nieko dėl to. Tiesiog noriu, kad žinotum - tu darai mane geresniu.-paėmė savo delnus į mano.-Noriu praeiti visą mėšlą su tavimi ir pagaliau turėti iš ko pasijuokti senatvėje. Negaliu ir nenoriu turėti nieko kito šalia savęs, tik tave.
Sučiaupusi lūpas stovėjau kelias minutes, stebėdama kaip jo veido mina vis keičiasi į liūdnesnę. Kiekvienas jo melas sukelia man drugelius pilve. Jis griauna viską aplink save, o po to beviltiškai stengiasi tai sulipdyti atgal. Ir kiekvieną kartą jam sulipdžius aš pasijaučiu nauja.
-Gerai. Pabandykim iš naujo.-sušnabždėjau.
Nespėjau sureaguoti, kai Harry pakėlė mane nuo žemės ir apsuko ratu. Plačiai šypsodamasis jis mane spaudė savo glėbyje. Jam nustojus suktis jis pasilenkė ir suglaudė mūsų lūpas.
-Myliu tave.