Aplink girdėjau įvairius balsus, bet negalėjau atsimerkti.
-Jums kažkas tiesiog trenkė per galvą?-paklausė moteriškas balsas.
-Taip, tiesiog aš buvau toliausiai ir atsisukau, kai visi pradėjo kristi.-atsakė kitas balsas.-Nuvešiu Caleb dėžes, kol mūsų nepagavo policija.
Stipriai susiraukiau ir atsimerkiau. Vaizdas buvo visiškai susiliejęs, bet kiek pamirksėjus akys priprato. Atsisėdau ir susiėmiau už galvos. Užpakalinę galvos dalį vėrė didžiulis skausmas. Atsimerkiau ir aplink pamačiau sėdinčius Gemma, Luke, Harry, Zayn, Niall, Liam su Dani, El su Lou, o kiek toliau ant sofos užsimerkę gulėjo Andy, Michael ir Jimmy.
-Kaip jautiesi?-paklausė Gemma.
-Kaip gavusi su pagaliu per galvą?-susiraukiau.
-Barbara atvežė visus čia. Nenorėjo, jog policija ką nors įtartų.-pasakė ji.-Dabar išvežė Caleb kažkokias dėžes.
-Kas tai padarė?-paklausiau jos.
-Niekas nežino.-patrukčiojo pečiais.
Kiti tiesiog tylėdami stebėjo mane.
Kelias minutes sėdėjau viską pergalvodama. Mūsų niekas nesekė, vadinasi užpuolikai turėjo mūsų laukti. Name nebuvo jokių žmonių išskyrus mus. Iš kur kas nors galėjo sužinoti kur mes? Susiraukiau ir papurčiau galvą. Negalėjau pakęsti šios spengenčios tylos.
Visi atkreipė dėmesį į kątik atsipeikėjusį Jimmy.
-Kas per šūdas?-pasakė apsidairydamas.
-Barbara atvežė mus čia. Kažkas trenkė mums per galvą su kietais daiktais ir mes tiesiog nualpome.-paaiškinau ir jis susiėmė už galvos.
-Nekenčiu šio darbo.-suinkštė.-Taip ir maniau, jog nereikėjo grįžti.
-Nereikėjo kišti nagų prie ne savo merginos.-sumurmėjo Harry ir visų žvilgsniai susmigo į jį.
-Ką?-Jimmy staigiu judesiu atsisuko į Harry ir iš veido išraiškos supratau, jog jam stipriai suskaudo galvą.
-Tu girdėjai mane.-pasakė Harry.
-Kokios tavo problemos?-susiraukė Jimmy.
Harry ruošėsi stotis, bet visą ginčą nutraukė į butą įsiveržusi Barbara. Vos kvėpuodama ji gaudė orą ir mosikavo rankomis.
-Nusiramink.-atsistojau paimdama ją už rankų.
-Tai nebuvo darbas.-padarė trumpą pauzę.-Caleb surengė mums spąstus ir liepė savo žmonėms mus pašalinti.
-Iš kur tai žinai?-išpūtė akis Jimmy.
-Norėjau užeiti pasakyti, jog atvežiau dėžes. Jo kabineto durys buvo praviros ir jau kolidoriuje galėjau girdėti kaip jis ant kažko rėkia. Jis kalbėjo apie tai, jog prarado begalę narkotikų, jau antrą kartą jam nepavyksta nužudyti manęs ir dar minėjo kažkokius raštelius. Neesu tikra dėl jų.-paaiškino.
-Rašteliai.-atsisukau į Jimmy.
-Prakeiktas suskis.-Jimmy susinervino.
-Apie ką jūs?-susiraukė Barbara.
-Štai.-greitai suradusi žinutes telefone atsukau jas Barbarai.-Kartais jis tiesiog padėdavo popierinius raštelius ant mašinos stiklo.
Visi įdėmiai klausėsi mūsų trijų pokalbio.
-Pala, pala.-atsistojo Louis.-Rašteliai?-paklausė.-Harry, ar nesakei, jog tai tik kvailas pasiteisinimas?
-Na, taip. Tai yra.-pasimetė Harry.
-Parodyk.-pasakė Louis ištiesdamas man ranką.
Įdėjau į ją telefoną ir jis kelis kartus perskaitęs numetė telefoną Harry.
-Tu idiotas. Nesugebėjai išsiaiškinti to iš pradžių?!-rėkė ant jo Louis.-Visi pykome ant Alex be reikalo. Tai jau antras kartas kai tu susišiki. Tau pasisekė, jog šįkart ji nedingo trims metams.
-Tai nėra svarbu, gerai?!-sušukau viską nutraukdama.-Caleb kesinasi į mane ir mano draugus, dabar nelaikas aiškintis santykius.-piktai visus nužvelgiau.
Priėjau prie fotelio, ant kurio buvo pakabinta mano striukė ir užsimečiau ją ant pečių.
-Kur eini?-paklausė Barbara.
-Ištaškyti Caleb smegenų.-atsakiau ir palikau Gemmos butą.
Už savęs girdėjau žingsnius ir tik pasiekus kiemą buvau pagauta už rankos.
-Pirma - tu negali to daryti viena, antra - tu neturi mašinos.-pasakė Zayn atsukdamas mane į save.
-Ką siūlai?-pavarčiau akis.
-Grįšk ir visi nuspręsime.-pasakė linkteldamas į durų pusę.
-Nenoriu. Nenoriu ten grįžti.-papurčiau galvą.-Negaliu patikėt, jog visi galvojo, kad miegu su Jimmy.
-Ne visi.-pasakė ramiai.-Dani su Liam, aš bei Niall buvome tavo pusėje. Gemma ir Luke apie tai net nežinojo.-paguodė.
-Bet jis.-pakėliau akis į jį.-Po visko ką praėjome kartu jis pasirinko tikėti kažkokiais kliedesiais, o ne savo vaiko motina.
-Tai Harry ir jis toks. Atleisk, jo tau tenka su tuo gyventi, bet žinai, jog tu neturi.-pasakė jis.
-Žinau. Tiesiog niekaip nesugebu išplėšti jo iš savo širdies. Jis man reikalingas.-užsimerkiau.
-Žinau, Alex.-apkabino.
-Man reikia namo nusiprausti.-apžiūrėjau save atsitraukusi.-Visi kiek vėliau galite atvažiuoti pas mane. Aptarsime.
-Puiku.-sutiko.-Parvešiu tave.
Išlipau iš dušo ir švariai nusišluosčiau. Plaukus palikau palaidus, nes jie maloniai vėsino mano kaklą. Užsidėjau patogesnius drabužius ir įmečiau darbo "uniformą" į skalbimo dėžę. Išsitraukusi telefoną parašiau Harry žinutę.
"Troy pas Jessica, jei gali, paimk jį."
Kelias minutes palaukiau Harry atsakymo ir jo negavusi nuėjau įleisti atėjusių svečių.
-Kažkoks šlamštas.-pasakė Barbara įeidama.
Linktelėjau iš paskos einančiam Isaac ir įleidau kątik atvažiavusius Louis, El ir Harry.
-Paimsiu jį vėliau.-pasakė Harry praeidamas.
-Puiku.-uždariau duris.
Visiems susirinkus susėdome mano svetainėje ratu.
-Pradėkim nuo to, jog Caleb nežino, jog mes žinom.-po ilgos pauzės pasakė Barbara.
-Turim veikti greitai, jog jis nieko neįtartų.-pasakė Zayn.
-Šiąnakt?-paklausė Niall.
-Manau jis tikrai to nesitikėtų.-linktelėjo Jimmy.-Tik jo patalpos bus apsuptos.
-Kodėl jis tai daro?-susiraukiau pakeldama akis į Jimmy.
-Nežinau.-papurtė galvą.
Apsidairiau ir mano akys sustojo ties Gemma.
-Kur Andy ir Michael?-paklausiau.
-Andy atsibudo ir išvažiavo namo, o Michael nuvežiau į ligoninę. Pasakiau, jog paslydęs susitrenkė galvą ir kad jis mano brolis.-nusijuokė ji.
-Puiku. Reikia pradėti kuo greičiau.-pasakiau visiems.
-Liemenės ir kaukės pas Caleb.-pasakė Barbara.-Pabandysiu mums jas gauti, jūs važiuokit į sandėlį. Susitinkam lygiai devintą prie prekybos centro.-atsistojo.
-Paskambinsiu Andy.-iš paskos atsistojo Jimmy.
-Mūsų komandos.-priminiau ir jie palinksėjo.
-Ką daryti mums?-paklausė Dani.
-Jums? Užsidarykit namuose ir melskitės, jog grįžtume gyvi.-atsakiau.
-Alex, juk žinai, kad neleisime jums to daryti vieniems.-pasakė Lou.
Atsidusau ir supratau, jog jie teisūs. Papurčiau galvą ir pakėliau akis.
-Tik ne jūs.-parodžiau į El ir Dani.-Neatleisčiau sau, jei prarastumėt savo kūdikius.-pasakiau ir jos supratingai palinksėjo.
Parašiau žinutę Jessicai, jog padėtis komplikuota ir Troy liks pas ją dar vieną naktį. Gavusi teigiamą atsakymą ėmiausi darbo.
Pasitaisiau aukštai surištą kasą ir išlipau iš mašinos.
-Alex!-sušuko visi.
Plačiai nusišypsojau ir apsikabinau su Mia, Felicia, Scott, Aaron bei Zack. Toliau stovėjo Jimmy, Andy ir Barbara su savo komandomis bei Lily ir Michael komandos.
-Tai liūdna.-pasakė Mia žiūrėdama į juos.-Lily komanda prarado savo lyderę, o Michael komanda taip pat bus be jo.-sumurmėjo.
-Padarykime tai dėl jų.-pasakiau jau garsiau.
Visi sustojo į vieną būrį ir Zack mane stumtelėjo į priekį.
-Pasakyk motyvacinę kalbą.-sukikeno jis.
Pavarčiau akis ir nuėjau į priekį. Apžvelgiau aplink stovinčius žmones. Keturiasdešimt vienas.
-Nežinau nuo ko pradėti.-šyptelėjau.-Tikriausiai turėčiau pasakyti, jog jei nenorite čia būti - neprivalote. Ramia širdimi galite apsisukti ir grįžti namo pas savo šeimas, nes tai tikriausiai pavojingiausia užduotis iš visų. Visi kurie svarsto, kodėl jums nepaskambino pats Caleb, žinokit, jog tai ne jo užduotis. Tai mūsų užduotis.-trumpam sustojau ir įkvėpusi tęsiau toliau.-Mums nežinant Caleb pridarė daug baisių dalykų: per jį Barbara pateko į komą, per jį Michael šiandien nėra su mumis, per jį išsiskyrė ne viena pora.-žvilgtelėjau į Jimmy.-Bet svarbiausia, jog mes netekome Lily. Ji daugiau niekada nebus su mumis. Padarykime tai dėl jos. O jei ne, darykite tai dėl savęs. Caleb kelia grėsmę mums ir mūsų šeimoms. Kaip visada, sėkmės, šiandien nemirkit.-pasakiau ir visi ėmė ploti.
-Buvai šauni.-pasakė Mia.
-Ačiū.-apsikabinome.-Pradėkim, eisime pėsčiomis, todėl laukia ilgas kelias.
Ruošiausi eiti, kai mano ranką kažkas švelniai palietė.
-Alex.-išgirdau žemą Harry balsą.
-Taip?-atsisukau į jį.
-Šiandien gali nutikti bet kas, todėl neduosiu sau ramybės, jei nesusitaikysiu su tavimi.-pasakė.-Turėčiau tavimi pasitikėti, bet esu asilas. Niekada nesijaučiu saugiai ir kiekvieną sekundę bijau, jog atsiras geresnis. Jei duotum man dar vieną šansą, aš pažadu tikrai...-pertraukiau jį prispausdama savo lūpas prie jo.
-Turėsim laiko pykčiams po to. Pataupyk tai.-nusišypsojau.-Pasistenk nemirti.
-Tu taip pat.-šyptelėjo ir apsisukusi pradėjau vytis savo komandą.-Alex!-sušuko jis.
-Ką?-atsisukdama sušukau.
-Myliu tave!-sušuko ir tai privertė mane nusišypsoti.
-Aš taip pat!-nusiunčiau jam oro bučinį ir mes patraukėme į skirtingas puses.