Apsiverčiau lovoje ir šiek tiek prasimerkiau. Susiraukiau dėl ryškios šviesos. Atsisėdusi lovoje apsidairiau ir kiek nuliūdau, nes buvau viena. Harry negrįžo. Atsidusau ir sukaupusi visas jėgas išlipau iš lovos. Jaučiausi tragiškai.
Atlikusi visą rytinį procesą duše nuėjau pas Troy.
-Sveikas drauguži.-iškėliau jį iš lovytės ir kaip visada nuprausiau bei perrengiau.
Pamaitinau Troy, pavalgiau pati ir nusprendžiau paskambinti Barbarai. Surinkusi jos numerį laukiau, kol ši atsilieps.
-Alex!-džiugiai pasakė.
-Sveika.-nusijuokiau.-Kaip jautiesi?
-Puikiai.-linksmai pasakė.-Užsuksi?
-Yeah. Noriu pasikalbėti, be to, klaikiai tavęs pasiilgau.-pavarčiau akis.
-Super, išvarysiu Isaac.-nusijuokė.
Atsisveikinome su Barbara ir nuėjau ruoštis. Susirinkusi visus reikalingus daiktus ir pasiėmusi Troy išvažiavau pas Barbara. Pakeliui sustojau į parduotuvę, nupirkau mūsų mėgstamą šokoladinį tortą ir tęsiau savo kelionę.
-Mano mėgstamiausi žmogeliukai.-ištiesė rankas Barbara įleidusi mus į vidų.
-Pasiilgome tavęs.-paleidau Troy ir apkabinau ją.-Štai.-įdaviau pyragą.
-O taip.-paėmė ir nunešė jį į virtuvę.
Paėmiau Troy ranką ir nusekiau ją iš paskos.
-Kaip sekasi su Isaac?-paklausiau pasisodindama Troy ant kelių.
-Nuostabiai. Jis toks mielas. Sakė, jog būdavo pas mane kiekvieną dieną. Tai keista, nes mes draugavome neilgai.-pasakė pjaustydama pyragą.
-Yeah, jis šaunus. O kaip tavo sveikata?-pasidomėjau.
-Kol kas jaučiuosi puikiai. Daktarai sakė, jog gali būti kūno dalių valdymo sutrikimų. Bet atrodo viskas gerai.-iškėlė koją ir mes nusijuokėme.
-Na taip, tu sugyjai.-mirktelėjau.
-Kaip sekasi jums?-prisėdo.
-Būna visko.-įdaviau Troy pyrago gabaliuką.-Bet palyginus yra buvę daug blogiau.
Nutylėjau apie visą dabar vykstantį mėšlą. Nenorėjau jos nervinti, nes ji ką tik atsibudo iš komos.
Dar kiek pasisvečiavome pas Barbara ir nusprendėme važiuoti namo. Kadangi pas ją atvažiavo Jimmy, Andy, Michael ir jos komanda, nenorėjau sėdėti įtampoje.
-Tikiuosi susitksime kaip ir anksčiau?-susiraukė mane išlydėdama.
-Žinoma, juk tu mano geriausia draugė.-nusišypsojau ir ji atsakė tuo pačiu.
Nusiuntusi man oro bučinį ji dingo už durų, o aš įsodinusi Troy išvažiavau iš jos kiemo.
Atsidusau įeidama į namus. Atrodo kątik visi čia šventėme Kalėdas, o dabar esame dviese su Troy. Kaip kadaise.
Pamaitinusi Troy paguldžiau jį miegoti. Patrynusi akis išėjau iš jo kambario ir uždariau duris. Išėjau iš namų juos užrakindama ir perėjau per kiemą atsidurdama pas Louis ir El.
Paskambinusi į duris, laukiau kol jos atsivers.
-Labas.-mane pasitiko piktas Louis veidas.
-Sveikas. El namie?-paklausiau.
-Taip, virtuvėje.-praleido mane.
Nužingsniavau į virtuvę ir El į mane atsisuko.
-Labas?-pasakė piktokai.
-Ar ką nors padariau?-pasimečiau.
-Man ar Harry?-paklausė sukryžiuodama rankas.
-Oh, viskas šitaip.-pakėliau antakius.
-Žinau, jog tu mano draugė, bet Harry taip pat. Nesitikėjau to iš tavęs.-piktai murmėjo.
-Neįsivaizduoju ką jis tau papasakojo, bet nieko panašaus nėra.-papurčiau galvą.
-Ar tikrai, Alex?-pažiūrėjo į mane.-Išsisukai su Ethan, bet šį kartą įrodymai aiškūs.
-Išsisukau?-nustebau ir pradėjo kilti pyktis.
-Niekas juk nežino, kaip buvo iš tiesų.-tęsė ji.
Žiūrėjau į ją kelias minutes negalėdama suprasti, kodėl staiga visi nusistatė prieš mane ir manimi nebetiki. Jaučiau artėjančias ašaras, todėl bijojau pradėti šnekėti. Linktelėjau ir apsisukusi išėjau iš jų namų. Negalėjau leisti sau pratrūkti jų akivaizdoje. Kol parėjau namo kiek nusiraminau. Atsiliepiau į Caleb skambutį.
-Sveika, Alex. Seniai nesimatėme, kaip šventės?-paklausė Caleb.
-Puikiai, Caleb. O kaip tavo?-šyptelėjau atsisėsdama ant savo sofos.
-Geriau nebūna. Šiandien užduotis. Girdėjau Barbara atsibudo. Būtų smagu surinkti jus visus vėl.-pasakė jis.
-Aš prisijungsiu.-tvirtai tariau.-Kaip visada vidurnaktį?
-Taip. Lauksiu.-pasakė ir mes pabaigėme pokalbį.
Persirengusi į jau seniai dėvėtus darbo drabužius palaukiau kol atsikels Troy ir nuvežiau jį pas Jessica. Išklausiusi moralą kaip visada važiavau į ginklų sandėlius ir toliau traukiau link Caleb ofiso. Vėlavau penkias minutes, todėl stengiausi judėti greitai. Įėjau į Caleb ofisą ir nustebau. Čia sėdėjo Andy, Michael, Barbara ir Jimmy. Klausiamai į juos pažiūrėjau ir atsisėdau į savo kėdę.
-Manėme, jog nepasirodysi.-pasakė Caleb paduodamas papkę.
-Atleiskit, įvyko nesklandumų.-pasakiau atversdama ją.-Narkotikai?-pavarčiau akis.
-Jų daug. Kiek pavyks išnešti, tiek ir uždirbsite.-pasakė paprastai.-Sėkmės.
Atsistojome nuo kėdžių ir patraukėme išėjimo link.
-Kodėl tu čia?-paklausiau šalia žingsniuojančio Jimmy.
-Vicky mane paliko.-sušnabždėjo.-Ji patikėjo tomis nesąmonėmis, kurias siuntė tas numeris.
-Harry taip pat. Visi likę su manimi nesišneka.-papurčiau galvą.
-Viskas taip painu.-pasakė jis ir išėjome į kiemą.
-Juk žinai, kad tai pavojinga?-apsikabinau su Barbara.
-Gulėjau lovoje per ilgai.-nusijuokė ir nuėjo į savo mašiną.
Padariau tą patį ir įsivedusi reikiamą adresą į navigaciją ėmiau važiuoti. Nuo čia iki reikiamos vietos buvo valanda kelio, todėl paskambinau Barbarai, Jimmy, Andy ir Michael.
-Mirtinai noriu valgyt.-nusijuokė Barbara.
-Mes važiuojame į narkomanų landynę, o tu šneki apie maistą.-nusijuokė Andy.
-Kaip senais gerais laikais.-pasakė Jimmy ir aš šyptelėjau.
-Senokai buvau pas Lily.-sumurmėjau aplenkdama automobilį.
-Jos būklė prastėja ir ją tikriausiai atjungs nuo aparatų.-nuliūdo Michael.
-Tau ji patiko, tiesa?-paklausiau.
-Yeah. Ji buvo nuostabi.-liūdnai pasakė.
Atsidusau ir nieko nesakydama spaudžiau gazo pėdalą.
-Kodėl mes ne su komandomis? Ar kas nors pasikeitė per tą laiką kol manęs nebuvo?-paklausė Barbara.
-Caleb mano, jog galime susitvarkyti ir patys,
todėl komandas nuo šiol skiria tik stambesnėms užduotims.-paaiškinau.
-Girdėjau, kad visus atleido.-pasakė Andy.
-Tikiuosi ne.-susiraukiau ir padariau staigų posūkį.
Artėdama prie tikslo atsisveikinau su visais ir išjungusi šviesas artėjau prie apleisto namo miesto pakraštyje.
Patikrinusi ar mano liemenė tvirtai užsegta, čiupau kaukę bei ginklą ir išlipau iš mašinos.
Netrukus privažiavo ir visi kiti bei padarė tą patį.
-Turim tik vieną bandymą. Narkomanai agresyvūs, atsargiai.-pasakė Jimmy ir nubėgo į priekį.
Mes pasileidome iš paskos. Su Andy stovėjome prie pagrindinio įėjimo ir laukėme signalo iš Jimmy. Gavę ženklą, jog saugu eiti, lėtai slinkome mediniais kolidoriais. Atrodė, jog namas visiškai tuščias. Langai buvo kiauri, o ant sienų ir grindų buvo storas sluoksnis dulkių. Nepanašu, jog kas nors būtų čia vaikščiojęs pastarąjį mėnesį. Susiraukusi mečiau žvilgsnį į Andy ir jis truktelėjo pečiais. Stengdamiesi nesukelti nereikalingų garsų visi leidomės į rūsį. Jimmy pastūmė duris ir jos lėtai atsivėrė. Michael pašvietė žibintuvėliu ir mes apžiūrėjome patalpą. Čia stovėjo penkios kartotinės dėžės. Atidariusi vieną pamačiau daug paketų susuktų į tamsią lipnią juostą. Išsitraukiau peiliuką ir atsargiai prapjoviau vieną iš jų. Puiku. Linktelėjau visiems ir kiekvienas čiupome po dėžę. Grįždami nieko nesutikome todėl išėjome į lauką ir traukėme mašinų link.
Pasidėjau dėžę ant žemės ir kišenėje ieškojau raktelių. Staiga pajutau stiprų skausmą galvoje ir aptemus akims kritau ant žemės.