Lėtai atsikėliau iš lovos ir nuslinkau į dušą. Išsimaudžiusi išsidžiovinau galvą, išsitiesinau plaukus ir neryškiai pasidažiau. Priėjau prie vakar paruoštų drabužių ir perbraukiau ranka per žvelnią medžiagą.
Užsitempiau juodas plonytes pėdkelnes, užsisegiau juodą paprastą suknelę ir apsiaviau juodus aukštakulnius. Į rankinę įsimečiau kelis pakelius servetėlių ir kitus reikalingus daiktus.
Palenkiau durų rankeną ir įėjau į svetainę.
-Tikrai nenori, kad važiuočiau kartu?-paklausė Harry.
-Man viskas bus gerai.-papurčiau galvą.
Jis atsistojęs priėjo prie manęs ir pakštelėjo į kaktą.
-Būk atsargi ir jei kas, iškart skambink.-pasakė.
-Gerai.-sušnabždėjau prisiglausdama prie jo.
Pakėlusi galvą lėtai sujungiau mūsų lūpas. Man atsitraukus Harry šyptelėjo ir dar kartą mane apkabino.
Palydėjęs mane iki pat automobilio durelių jis akimis nusekė mane išvažiuojančią iš kiemo. Liūdnai šyptelėjau pagalvodama, jog turiu jį ir tai vienas iš geriausių dalykų mano gyvenime. Nežinau ką daryčiau be jo.
Sustojau prie šviesoforo ir pirštais barbendama į vairą stebėjau krentančius lietaus lašiukus. Pažvelgiau į ūkanotą dangų, kuriame nesimatė jokio lopinėlio šviesos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjau į priekį ir netrukus pasiekiau reikiamą vietą.
Apkabinau Andy, Michael bei Jimmy pasisveikindama ir lėtai nuėjau iki Lily tėvų.
-Oh, Alex.-ištiesė rankas ponia Torres.
-Man labai gaila.-sumurmėjau jai į plaukus.-Ji buvo nuostabi.
Lily mama sukūkčiojo ir atsiprašiusi išbėgo į tualetą. Atsisukau į Lily patėvį ir jam linktelėjau. Apsisukusi nukulniavau atgal prie Jimmy, Andy bei Michael.
-Negaliu patikėti, kad jos nebėra.-Michael susigraudino.
-Aš taip pat.-sumurmėjau ir leidau susikaupusioms ašaroms nuriedėti.
Netekome Lily vakar. Jos smegenyse kažkokiu būdu išsiliejo kraujas ir jos gyvybė užgęso. Visi artimiausi žmonės šiandien susirinko į jos laidotuves.
Įdėmiai klausiau kaip ponia Torres skaitė atsisveikinimo žodžius Lily. Ji vis stabteldavo nenorėdama balsu pravirkti prieš visus, bet kad ir kaip ji stengtųsi, jai nepavyko.
Raminau šalia stovintį Michael, kuriam taip pat ašaros bėgo upeliais. Niekada to nežinojau, bet jis ir Lily praleisdavo nemažai laiko kartu, kadangi kartu užaugo. Jie buvo geriausi draugai, o vėliau ir kai kas daugiau.
-Nespėjau pasakyti, kad myliu ją.-sušnabždėjo Michael, kai Lily mama baigė skaityti ir pakvietė Michael.
-Sėkmes, bičiuli.-Andy patapšnojo jam per petį.
Jis atsistojo į Lily mamos vietą ir iš vidinės švarko kišenės išsitraukė perlenktą A4 formato lapą. Kelias sekundes į jį pažiūrėjęs, Michael jį suglamžė ir įsidėjo į kelnių kišenę.
-Prisimenu kai buvome maži, nuolat bėgiodavome po didžiulę pievą gaudydami drugelius ir kitokius vabalus.-nusijuokė per ašaras.-Kiekviena diena su ja buvo pati geriausia mano gyvenime. Niekada negalvojau, jog užaugę neprarasime savo ryšio ir liksime tokie patys geri draugai, kokie buvome vaikystėje. Kiekvieną vakarą iš savo kambario stebėdavau Lily siluetą lange. Ji daug piešdavo. Kartais išėjusi iš dušo apsimesdavo, kad šukos yra jos mikrofonas ir tai mane kiekvieną kartą pralinksmindavo. Jos šypsena vertė mane jaustis laimingu, kad ir kokia prasta diena bebūtų. Tik štai, Lily su mumis nebėra. Ji nebelaiko mano rankos, nepadrąsina ir nepalaiko sunkiose situacijose, nesudrausmina ir neperspėja prieš darant kažką kvailo. Jos šypsena išliks tik nuotraukose ir mūsų atmintyje, bet visada jai būsiu dėkingas už tai ką ji man suteikė.-pakėlė akis į dangų ir užsimerkė.-Myliu tave, Lily.
Visi taip pat užvertėme galvas.
-Myliu tave, Lily.-žodžiai išėjo iš kiekvieno lūpų.