Gulėjau lovoje tikėdamasi užmigti. Deja, sunkiai sekėsi. Supratusi, jog užmigti nepavyks, nusprendžiau pasiimti telefoną ir peržiūrėt viską kas susikaupė Facebook ir Instagram. Apie valandą tvarkiau savo profilius, ištryniau senas nuotraukas bei įkėliau naują, ketinau toliau tikrinti kas naujo, bet gavau žinutę iš nepažįstamo numerio.
"Graži nuotrauka. ;) Kodėl nemiegi?"
Kiek išsigandau, jog tai vėl James todėl išjungiau žinutę ir užrakinau telefoną. Dar kartą jį įjungiau pažiūrėdama kiek valandų.
6:34
Kol visi dar miegojo nusprendžiau nueiti į dušą ir pabūti ten šiek tiek ilgiau nek visada.
Išėjau iš vonios kvepianti ir su naujais rūbais, todėl jau 7:27 buvau pasiruošusi naujai dienai. Mano telefonas ant lovos ėmė vibruoti pranešdamas, jog kažkas skambina. Ekrane švietė tas pats nepažįstamas telefono numeris.
Atsidusau ir nusprendžiau atsiliepti.
-Klausau?
-Iš dalies suprantu kodėl neatrašei į pirmą žinutę, bet kodėl neatrašei ir po to kai pasakiau kas rašo?-išgirdau suirzusį Harry balsą.
-Buvau duše.-nusijuokiau iš jo irzlumo.
-Oh... kodėl taip anksti nemiegi?-jo balsas akimirksniu tapo švelnesnis.
-Ilga istorija. O tu?
-Juk sakiau, kad turiu reikalų. Jei neturi ką veikti, galiu tave pasiimti. Papasakosi savo istoriją.-sukikeno jis.
-Gerai?-sutikau su jo pasiulymu nors nebuvau visiškai tikra.
-Būsiu už dviejų minučių, apsirenk šiltai.
Vos jam ištarus šiuos žodžius jis padėjo ragelį. Iš spintos išsitraukiau savo striukę, batus ir apsivyniojusi šaliką užrakinau namus.
Vos man nusileidus prie manęs privažiavo Harry mašina.
-Sveika.-jis mandagiai pasisveikino man įsėdus.
-Labas.-nusišypsojau jam atgal.
Niekada nemačiau Harry tokio mandagaus, todėl iš dalies stebėjausi.
-Harry, ar galiu paklausti?-atsisukau į jį.
-Taip, žinoma.-jis drąsiai linktelėjo.
-Kodėl kartais su manim elgiesi tarsi manęs nekęstum, o tada tu nepaprastai mandagus?
Harry veide pamačiau sąmyšį.
-Nenoriu apie tai kalbėti.- jo kūnas įsitempė.
-Bet...
-Nenoriu apie tai kalbėti!-dar kartą sušuko jis ir aš nusisukau į lango pusę.
Po dešimt minučių kelio sustojome prie nedidelės kavinukės. Harry išlipo iš mašinos ir apėjo ją. Nustebau kai jis atidarė mano dureles išleisdamas. Išlipusi palaukiau kol jis užrakins mašiną ir nusekiau jį į vidų. Prisėdome prie jaukaus staliuko kavinės gale.
-Nepyk dėl to, kad rėkiau. Tiesiog sunku priprasti, jog mūsų tarpe atsirado nauja mergina. Dažniausiai visos siekia naudos, man sunku patikėti, kad esi tikra Gemmos draugė.
-O kaip Emily ir Carol? Joms juk nejauti neapykantos.-suglumau išgirdusi jo pasiteisinimą.
-Emily vyresnė už daugumą mūsų, o Carol dar vaikas.-jis nuleido akis į meniu.
Atsidusau ir padariau tą patį. Neįsivaizdavau ko noriu, o Harry stengėsi man įsiūlyti blynus su kakava, todėl abu užsisakėme tą patį.
-Taip ir nepapasakojai kodėl nemiegojai.-nusijuokė jis.
Buvo smagu matyti jį geros nuotaikos.
-Tiesiog. Visko per daug. Negalėjau užmigti.
Netrukus sulaukėme savo patiekalų. Atsipjoviau gabalėlį blynų ir įsidėjau į burną. Skonis buvo dieviškas.
-Galėjai parašyti Zayn. Visgi kartu miegat.
Paspringau savo valgomais blynais ir ėmiau kosėti.
Vos kosuliui nurimus atsigėriau kakavos ir laikiausi jog netrenkčiau Harry į veidą.
-Iš kur ištraukei, kad su juo miegu?-susiraukiau.
-Tu panaši į tokią.- jis nusišypsojo ir atsilošė kėdėje.
Pakilau nuo stalo ir trenkdama durimis palikau kavinę. Nežinojau kur einu, bet buvau per daug supykusi, jog sustočiau. Netrukus išsitraukiau telefoną ir pagal navigaciją susiradau kelią į Niall namus.
Atrakinau duris ir įžengusi nuslydau durimis žemyn. Trumpai pasėdėjau bandydama suvokti kodėl Harry Styles taip šlykščiai elgiasi. Nusprendžiau šitą pamiršti ir atsistojusi nusirengiau.
Virtuvėje jau sėdejo Emily su Carol, o Niall kažką kepė. Jie visi juokėsi, o vos pas įėjus jie pasimetė.
-Rytas.-sumurmėjau imdama puodelį ir dėdama į jį arbatą.
-Tikėjausi tave išvysti ateinat iš tavo kambario, ne iš lauko.-nusijuokė Emily.-Kur buvai?
-Su Harry.-atsidusau ir prisėdau prie jų laukdama kol užvirs arbatinukas.
-Harry?-susiraukė ji.-Maniau jis nemėgsta žmonių.
-Tu teisi. Jis nemėgsta.-užsipyliau arbatą ir paskubomis nuėjau į savo kambarį, kad negaučiau papildomų klausimų.
Telefonas ėmė vibruoti man įpusėjus arbatą. Ekrane pamačiau Harry numerį. Išjungiau garsą ir pabaigusi arbatą atsiguliau. Nė nepajaučiau kaip užmigau.
17:49
Mane pažadino stiprus purtymas.
-Aleeex, kelkis, nagi.-Carol zyzė kaip mažas vaikas.
-Ko tau reikia?-sumurmėjau į pagalvę.
-Emily su Niall eina į vakarėlį, į kurį tu taip pat pakviesta.-atsiduso parodydama kiek valandų.
Pasitryniau akis ir pakilusi iš lovos nužingsniavau į Emily kambarį. Ji stovėjo su rankšluosčiu ant galvos ir dažėsi. Ant lovos buvo padėti rūbai.
-Kas per vakarėlis?-nusižiovavau išgąsdindama ją.
-Pas Zayn, tiesiog vakarėlis.-truktelėjo pečiais ji.
-Supratau, grįžtu į lovą.-sumurmėjau, bet buvau pagauta už rankos.
-Tu neisi?-Emily žiūrėjo į mane pasimetus.
-Na, neketinau.-šyptelėjau jai.
-Alex, ar viskas gerai?-susirūpino ji.
Nusijuokiau iš jos reakcijos ir to, kad vienas antakis buvo padažytas, o kitas ne.
-Taip, tiesiog naktį nebepavyko užmigti ir dabar prastai miegojau. Ryte susipykau su Harry, todėl ten eiti nenoriu.-apkabinau ją.-Man tikrai viskas gerai, jūs važiuokit, aš galbūt prisijungsiu vėliau.
Apsisukusi palikau kambarį. Susirinkau drabužius kuriuos ketinau apsivilkti ir patraukiau link dušo. Atlikusi visą procesą neryškiai pasidažiau, išsidžiovinau plaukus ir apsirengiau. Kišenėje vėl ėmė vibruoti telefonas. Nežiūrėdama atsiliepiau į skambutį galvodama, jog tai Harry.
-Prašau atstok, nenoriu su tavim kalbėtis.-piktai išrėžiau į telefoną atsiliepusi.
-Ar kažką padariau ne taip?-kitame gale išgirdau pasimetusį Gemmos balsą.
-Atleisk, maniau tai Harry.-nusijuokiau.
-Susipykot?-nusijuokė ji taip pat.
-Ilga istorija. Taigi, kokiu reikalu?-pasiteiravau.
-Žinau, kad atsisakei eiti pas Zayn į vakarėlį, bet dabar aš slepiuosi jo vonioje nuo visų žmonių ir man vienai čia nelinksma. Galbūt norėtum prisijungti?-viltingai išdėstė ji.
-Prisijungti slėptis su tavimi tualete?-nusijuokiau ir pasukau link Zayn namų.-Mielai, būsiu už kelių.
Padėjau ragelį ir pašokau iš lovos. Atsisveikinusi su Carol, užrakinusi namus patraukiau link Zayn namo, kuris buvo netoliese.
Pravėrus duris mane pasitiko didelė masė žmonių, triukšmas bei garsi muzika. Sumaigiau Gemmai žinutę, jog aš apačioje ir patraukiau ieškoti likusių.
Namo gale ant didelės ilgos sofos sėdėjo Zayn, Emily, Louis, kažkokia mergina rudais ilgais plaukais, Liam su Danielle, bei susiraukęs Harry. Pasisveikinau su visais išskyrus Styles ir prie mūsų prisijungė Niall, kuris laikė Gemma, jog ši nenuvirstų.
Pamačiusi mane ji puolė man į glėbį, kas privertė mane nusijuokti.
-Aaaaš tavęs taip pasiilgau, Alex. Kodėl mes nesusitinkame dažniau?-murmėjo ji man į plaukus o aš tik juokiausi kartu su visais.-Myliu tave, Alexandra, tu mano geriausia draugė per visą apgailėtiną gyvenimą.-tvirčiau ją suspaudžiau ir pasodinau ant sofos šalia Niall.
Prie manęs priėjo Emily su spindinčiomis akimis ir nusivedė mane kiek toliau, jog mūsiškiai nieko negirdėtų.
-Dvi naujienos.-ji iškėlė du pirštus.-Abi jas pramiegojai.-žaismingai pavartė akis.-Nupirkau mums butą.-pasakė.
-Tu juokauji?!-paklausiau garsiai.
-Ne!-nusijuokė ji.-Zayn padėjo man jį nusipirkti, rytoj galime kraustytis. Be to, nupirkau tau automobilį.
-Emily, ar mes turim tiek pinigų?-kilstelėjau antakius.
-Tikėjausi, kad labai dėl to nesupyksi, bet...mama su tėčiu paliko mums apvalią sumelę. Na tiksliau jų draudimas.-nusijuokė.
-Tu nuostabi!-nusijuokiau ir ją apkabinau.-O kokia antroji naujiena?
-Manau man patinka Zayn.-išsišiepė, bet iškart surimtėjo.-Palauk, juk tau jis nepatinka ar ne? Turiu omeny kaip vaikinas? Ne kaip draugas? Nes kelis kart mačiau kaip leidote laiką kartu, ar tu nepyksti?-ji pažėrė daugybę klausimų, o aš tik šypsojausi.
-Tai sušiktai nuostabu. Pagaliau sėkmė krypsta mūsų linkme.-dar kartą apsikabinom.
Praėjo jau kelios valandos čia, o aš pažindinausi su nauja Louis mergina, kurios vardas Eleanor ir ji buvo labai miela, kaip ir Dani. Jaučiau iš Harry deginantį žvilgsnį į save, bet nekreipiau dėmesio. Juk čia aš turėčiau pykti ant jo dėl įžeidinėjimų ir nemandagaus elgesio.
Dar kiek pabuvus su visais nuėjau įsipilti išgerti, o kai grįžau visi buvo išsiskirstę. Apie dešimt minučių stebėjau šokančią minią kol prie manęs priėjo vaikinas.
-Sveika, aš Peter.-nusišypsojo jis.
-Alex.-trumpai tariau ir gurkštelėjau gėrimo.
Jis buvo gana simpatiškas, bet šiuo metu nenorėjau prasidėti su nepažįstamu sutiktu vakarėlyje.
-Kaip tokią gražią ir jauną panelę tėvai išleido į tokį vakarėlį kaip šis?-paklausė jis ir permetė ranką per pečius.
Garsiai nusijuokiau ir atsisukau į jį.
-Tėvų aš neturiu.-mirktelėjau jam ir numečiau jo ranką.
Jis šiek tiek pasimuistė ir sumurmėjęs "Atsiprašau" nuėjo link kitos merginos.
Įsipyliau dar gėrimo ir patraukiau link sofos. Atsisėdau šalia El ir Louis.
El išėjus į tualetą likau su Louis. Šnekėjomės apie tolesnį gyvenimą ir El. Apsidairiau aplink minią ieškodama pažįstamų veidų ir mano dėmesį patraukė vienas asmuo. Kelis kartus sumirksėjau norėdama įsitikinti, kad ten tikrai jis. Jam nedingus suspaudžiau Louis ranką ir parodžiau į stovintį vyrą. Charlie. Charlie pagavęs Louis žvilgsnį apsisuko ir dingo minioje, o Lou nedelsiant išbėgo paskui, kartu pasičiupdamas iš kažkur atsiradusį Liam. Ėjau aplink visą namą bandydama surasti likusius vaikinus ir merginas. Mano riešą apsivijo ranka ir atsisukus vos netrenkiau Zayn. Jo veide atsirado šypsena.
-Išgąsdinai. Charlie čia, Louis su Liam išėjo paskui jį į lauką.-Zayn nustojo šypsotis ir jo veidą pakeitė pyktis.
Paleidęs mano ranką jis nubėgo į antrą aukštą ir netrukus grįžo su Niall. Paskui nuos nusileido ir El, nesuprasdama kas vyksta.
Ji padėjo man ieškoti Emily, Gemmos, Dani bei Harry, o per tą laiką privalėjau papasakoti kur aš įsivėlus.
Neradus nei vieno iš jų svarsčiau, jog tikriausiai jie bus lauke.
-Lik čia. Aš einu į lauką. -tariau El.
-Aš noriu eiti kartu.
-Negaliu leisti, jog tau kasnors nutiktų. Čia būsi saugesnė, vėliau grįšiu tavęs.
Palikusi ją vieną priėjau prie lauko durų.
Vos išėjus man prie galvos buvo priremtas pistoletas, mano kūnas sustingo, o ant pievelės pamačiau kraupų reginį. Liam koja buvo pašauta, Niall gulėjo be sąmonės, Zayn buvo sumuštas ir vos kvėpavo, o Lou stovėjo įniršęs apsuptas Charlie vyrų.
Pasidarė kiek lengviau, kai aplink nepamačiau Harry ir merginų.
-Laukiau tavęs.-nusišypsijo Charlie.
Norėjau jam trenkti, kad visi jo dantys išbyrėtų. Susiraukiau ir kažkokio vyro vedama nuėjau link tamsios mašinos. Likę Charlie žmonės nuo žemės bandė pakelti sužeistus vaikinus.
-Juk tau reikia tik manęs. Paleisk juos.-piktai pažiūrėjau į Charlie.
-Ne tiesa.-šyptelėjo jis atsisukdamas į mane.-Man reikia tavęs ir James. Ir žinoma savo brangios žmonos. Kai rasiu juos, taviškius paleisiu. O dabar sėsk.
Paklausiau jo ir įsėdau į autmobilį. Su manimi kartu sėdėjo Zayn ir mus saugantis vyras bei pats Charlie.
Prieš išvažiuojant buvome prisegti diržais, rankos ir akys užrištos.
-Jei iškrėsite ką nors kvailo, kentės visiškai niekuo dėti asmenys. Tokie kaip Eleanor, Gemma, Carol ar Dani.-pasakė Charlie užkurdamas variklį.
Visą kelią buvau padėjusi galvą ant Zayn peties ir meldžiausi, jog Harry ką nors sugalvotų. Nežinojau kiek laiko važiuojame dėl užrištų akių, bet kelias atrodė neilgas.
Mašinai sustojus buvome išlaipinti ir vis dar užrištomis akimis vedami per aplinką panašią į mišką.
Pradėjau tankiai mirksėti vos nuo akių buvo nuimtas raištis. Stovėjome prie seno pastato geležinėmis durimis, jis man priminė Steve klubą. Aplink pastatą degė keli deglai apšviesdami įėjimą.
Charlie iš kišenės išsitraukė kelis raktus ir radęs tinkamą atrakino juo spyną kabėjusią ant metalinių durų.
Viduje stovėjo septynios kėdės, virš jų kabėjo lempa, kurią Charlie įjungė vos įėjęs, o likusi patalpa buvo visiškai tuščia. Su Zayn buvome pasodinti ant kėdžių ir mūsų rankos buvo atrištos.
Abu puikiai žinojome, kad esame per silpni jiems pasipriešinti, todėl ramiai sėdėjome laukdamk kitų. Mane ramino mintis, jog šiandien ne visos septynios kėdės bus užpildytos ir mes dar turime vilties.
Atvykus likusiems, buvome pririšti prie kėdžių, o Charlie liepė savo vyrams išeiti.
Niall jau buvo atgavęs sąmonę, bet vis dar netarė nei žodžio. Charlie vaikščiojo aplink mus ir atidžiai stebėjo kiekvieno veidą. Kelis kartus tai pakartojęs jis apsistojo ties Niall.
-Kur James?-pasilenkęs prie pat Niall veido Charlie šypsojosi.
-Nežinau.-vos Niall atsakymui išėjus iš lūpų, Charlie trenkė jam į žadinkaulį kumščiu ir Niall vėl atsijungė.
Toliau jis patraukė link Liam. Liam kelnės buvo permirkusios nuo bėgančio kraujo iš šautinės žaizdos, bet Charlie tai buvo nė motais.
-Liam, ar žinai kur James?-Charlie pritūpė priešais Liam laukdamas atsakymo.
-Ne.
Charlie suspaudė Liam žaizdą ir ši ėmė kraujuoti dar smarkiau. Liam kūnas įsitempė ir jis sukandęs dantis laikė užverstą galvą. Negalėjau žiūrėti kaip jis kenčia, todėl nuleidau akis. Išgirdusi Liam atodūsį pažiūrėjau į Charlie, kuris artėjo prie Zayn. Iš kišenės išsitraukęs peilį atsistojo kairėje Zayn pusėje ir pasilenkė prie jo ausies.
-O tu? Kaip manai, kur James?-Charlie mėgavosi tuo, jog galėjo juos žaloti.
-Nežinau.
Auč. Charlie peilis smigo tiesiai į Zayn kairę ranką ir jis suinkštė iš skausmo.
-Louis, tu paskutinis. Ar žinai kur yra James?-Charlie atsistojo kiek toliau priešais Lou pasiimdamas pistoletą.-Nemeluok man.
-Žinau.-Lou nusijuokė.
Ką?
Charlie pakėlė antakius artėdamas link Louis, bet šis tik papurtė galvą.
-Nesakysiu kol jų visų nepaleisi.
Charlie veide atsirado pyktis ir jis įrėmė pistoletą į Louis pilvą. Šiek tiek pasimuisčiau nuo reginio ir pajaučiau, jog mano virvės tapo laisvesnės. Atsisėdau tiesiai nenorėdama atkreipti dėmesio ir laukiau kol viskas nurims.
-Tomlinson, čia tau ne derybos, pasakyk man kur yra James, nes ištaškysiu smegenis jums visiems.-Charlie sušaukė į Lou veidą, bet šis net nemirktelėjo.
-Pirmyn. Tada nerasi nei James, nei savo vyrų, nei savo šeimos.-atkirto Lou ir atsilošė kėdėje.
Charlie suurzgė ir nuspyrė šalia esančią kėdę. Jis patraukė link durų ir prieš užgesindamas šviesą atsisuko į mane.
-Su tavimi pasikalbėsime rytoj.
Išjungęs šviesą jis užrakino geležines duris ir liepė vienam vyrui saugoti pastatą. Jis labai naivus, jei galvoja, kad tos durys gali mus išlaikyti čia.
Palaukiau kol aplink bus visiškai tylu ir įsitikinau, jog Charlie išvažiavo.
Dar kartą pasimuisčiau kaip prieš tai ir virvės beveik nukrito. Pakilau nuo kėdės prieidama prie Zayn ir atlaisvindama jį taip pat. Atsargiai ištraukiau peilį ir Zayn surėkė.
-Ššš.-sušnypščiau jam piktai ir patraukiau prie Lou.
Greitai atrišau jį ir abu padėjome išsilaisvinti Liam bei Niall.
Niall paguldėme ant žemės vildamiesi, jog jis greitu metu atsibus.
Atsiguliau ant žemės netoli Niall, o mano pavyzdžiu pasekė ir kiti.
-Kaip manot, Harry mus suras?-paklausiau pašninbždom.
-Gyvus ar mirusius.-atrėžė Liam.
-Tikiosi gyvus.-atsidusau ir užmerkiau akis.
Mane pažadino rakinamos spynos garsas. Staigiai atsisėdau imdama purtyti vaikinus ir keikiau save, jog leidau sau užmigti. Visi, net ir Niall, atsikėlėme nuo žemės ir susirinkę virves atsisėdome į savo vietas.
Prie mano kėdės mėtėsi iš Zayn rankos ištrauktas peilis ir aš meldžiausi, jog Charlie jo nepamatytų.
Durims prasivėrus į vidų įžengė du Charlie vyrai. Artėjant link mūsų pasigirdo du šūviai ir vyrai susmuko ant grindų. Pro praviras duris sklido dienos šviesa, o lauke girdėjosi šūksniai bei skraidančios kulkos.
Susižvalgę nusprendėme bėgti. Nuo žemės pakėliau peilį ir užsikišau jį už džinsų, o iš nukritusių vyrų paėmiau po ginklą. Vienas atiteko man, o kitas Liam į kurį įsikibęs buvo Niall.
-Atsargiai. Sėkmės.-pasakiau visiems ir išbėgau į lauką.
Vos išėjus, prie mano kojų nukrito dar vienas vyras, iš kurio paėmusi ginklą mestelėjau Zayn.
Aplink mačiau daug nepažįstamų žmonių ir nė neįsivaizdavau į kurią pusę turėčiau begti.
Zayn ir Louis įsimaišė tarp visų, o Niall ir Liam vis dar buvo viduje, laukdami kol viskas aprims.
Kitame gale pamačiau garbanotą vaikiną ir nė nedvėjodama patraukiau į tą pusę. Pakeliui teko pašauti kelis vyrus ir jau buvau netoli tikslo, kai kažkas sugriebė mano ranką ir ginklas iškrito man iš delno.
-Net nesvajok.-prie ausies išgirdau Charlie balsą.
Jis ėmė temptis mane į priešingą pusę, link savo mašinos. Ėjau jam iš paskos, nes jo žingsniai buvo per greiti. Lėtai išsitraukiau peilį ir suvariau jam į ranką, kuria jis mane laikė.
Pasileidau bėgti į priešingą pusę, vis atsisukdama pažiūrėti ar tolstu nuo Charlie.
Atsitrenkiau į tvirtą krūtinę ir kiek susvirduliavusi atsistojau į vietą. Pakėliau galvą sutikdama žalias akis ir rudas garbanas.
Dar niekada taip nesidžiaugiau jį matydama.
Harry veidas pasisuko į kairę ir jis pašovė bėgantį vyrą.
-Tau viskas gerai?-tarė greitu žingsniu einant link miško.
-Taip, o tau?-dusdama vos išlemenau klausimą.
Jis linktelėjo ir pradėjome bėgti. Pribėgus miško pakraštį atsidūrėme prie Harry mašinos ir į ją įsėdome.
-O kaip kiti? Louis, Zayn, Liam ir Niall?-paklausiau Harry ketindama lipti iš mašinos, bet jis mane sustabdė.
-Negi manei, jog pasiimsiu tave ir paliksiu juos čia vienus?-tarė jis užvesdamas mašiną.-Jiems viskas gerai, Niall ir Liam išvažiavo su Paul, o Zayn ir Lou su mūsų vyrais. Nurimk.
Atsidusau ir atsirėmiau į mašinos langą. Nekenčiu šito šlamšto.