Važiavome penkiomis atskiromis mašinomis, visiškai susimaišę. Tai buvo Louis mintis. Važiuodami kartu rizikuosime daug labiau. Pirmieji išvažiavo Zayn ir Emily, vėliau Louis su Danielle, Niall su Carol, Gemma ir Liam ir galiausiai paskutiniai važiavome mes su Harry. Nepraėjus nei dvidešimčiai minučių važiavimo tyloje, sustojome degalinėje. Kiti jau laukė čia. Trumpam išlipau iš mašinos nueidama prie ratu stovinčių merginų. Vargšė Carol. Juk ji dar tik vaikas. Ji buvo apsikabinusi Emily, o ši jai glostė galvą ramindama. Visos tyloje žiūrėjo į žemę ir laukė kol degalai bus pripilti. Girdėjau kaip Harry aiškino visiems kur turime išsiskirti ir susitikti bei kas turi išvažiuoti pirmiau.
-Kaip laikotės?-pasiteiravo Zayn atsistodamas šalia manęs. Visos palinksėjo jam ir jis atsisuko į Emily.-Mums laikas.-silpnai šyptelėjo jai.
Ji atsiduso ir kažką sušnibždėjusi Carol nuėjo į Zayn mašiną. Carol priėjo prie manęs ir paėmė mano ranką. Gemma padėjo galvą man ant peties.
-Gal kuri nors iš jūsų turite ausines?-paklausiau tikėdamasi išgirsti teigiamą atsakymą.-Atrodo, jog Harry nelabai mane mėgsta, todėl nenoriu važiuoti su juo tyloje.-Dani supratingai palinksėjo ir ėmė kuistis savo tašėje. Po kelių akimirkų ji ištraukė baltus susipynusius laidus ir padavė man. Nusišypsojau jai padėkodama ir ji man šyptelėjo atgal.
Carol paleido mano ranką apkabindama. Taip pat ją apkabinau ir paleidus nulydėjau žvilgsniu iki Niall mašinos. Įsėdusi ji prisisegė saugos diržą ir pro langą man pamojavo.
Likome tryse, bet neilgam. Louis su Danielle išvažiavo iškart po Niall, o Liam pasikvietė Gemma. Ji mane stipriai apkabino.
-Prašau parašyk jei kasnors nutiks. Susitiksime ten. Sėkmės.-sušibždėjo ji ir atsitraukė.
-Jums taip pat.-liūdnai pažiūrėjau į ją ir ji nuėjo pas Liam.
Nenorėjau stovėti viena vidury degalinės aikštelės, todėl grįžau pas Harry į mašiną.
Jis sėdėjo nejudėdamas, atrodo, net nesiruošė niekur važiuoti.
-Ar mum nelaikas taip pat važiuoti?-paklausiau po penkių minučių stovėjimo.
Harry net neatsisuko į mane. Nieko nesakydamas jis tiesiog žiūrėjo pro stiklą. Link Bradford nuvažiavo trys juodos mašinos, kurios patraukė Harry dėmesį. Palaukęs dar kelias minutes, dairydamasis užkūrė mašiną ir išvažiavo iš degalinės. Važiavome keliu link Bradford, bet Harry nusprendė pasukti į šoną.
-Ar mes neturėtumėme važiuoti į Bradford? Šis kelias ten neveda.-piktai atsisukau į jį.
Jis atsiduso ir atrodo bandė suvaldyti pykti.
-Važiuojame ten kur reikia. Daugiau neklausinėk.-piktai iškošė jis ir padidino greitį.
Išsitraukiau Dani ausines ir įsidėjau į ausis. Įkišau kištuką į savo telefoną ir pasileidau dainą. Nenorėjau užsimerkti, todėl ausyse skambant melodijai žiūrėjau kur važiuojame. Aplink buvo tušti laukai, o tolumoje matėsi ryškios šviesos. Važiuojant šviesos darėsi vis ryškesnės ir ėmiau atpažinti šią vietą. Netrukus įsukome į puikiai pažįstamas apylinkes.
Harry įsuko į nežinomą man apleistą kiemą ir užgesino variklį. Jis išlipo iš mašinos ir laukė kol padarysiu tą patį. Uždariau dureles ir Harry užrakino mašiną. Išėjome iš kiemo ir ėjome gatve. Nežinojau kur tiksliai mes einame, todėl sekiau Harry.
Už kelių metrų pamačiau Steve klubą ir nusišypsojau sau. Nustebau, kai pamačiau, jog Harry eina būtent ten. Ką jis veiks pas Steve?
Tokiu metu jis neturėtų dirbti.
Harry pravėrė duris ir praleido mane pirmą. Mane pasitiko blausi šviesa ir Steve, šalia kurio stovėjo Louis su Danielle.
Atrodo, kad Steve jau viską žinojo, todėl priėjau prie jo apsikabindama, o jis man paglostė plaukus.
-Jūs pažįstami?-sutrikęs paklausė Lou.
Linktelėjau jam ir nuėjau link sienos, kur kabėjo mano pirštinės. Dėmesį patraukė nuotraukų siena. Ten buvo sukabinti visi klubo nariai. Prieš kovas ir po jų, o apačioje būdavo prierašai, pasakantys kokia buvo kova, jos rezultatą ir datą bei kovotojų vardai. Viršuje kabėjo mano nuotrauka. Aš buvau pavargusi po treniruotės, bet veide spindėjo šypsena. Niekada niekur nekovojau, todėl nesupratau ką veikiu ant šios sienos. Pasistiebusi perskaičiau prierašą.
"Alex 1 : Gyvenimas 0"
Nusišypsojau nuo tokio užrašo ir atsisukau į atsiveriančias duris.
-Emily!-sušuko Steve ir jie taip pat apsikabino. Jie stovėjo ir šnekėjosi apie tai, kaip jiems sekasi gyvenime ir tuo pačiu aiškino likusiems iš kur mes pažįstame Steve.
-Graži nuotrauka.-Harry sušnibždėjo man į ausį.
Kruptelėjau, nes negirdėjau jo prieinant. Toliau tylėjau ir didžiuodamasi tyrinėjau savo bei kitų nuotraukas.
Grįžau kai visi buvo susirinkę. Visi vaikinai rankose turėjo po ginklą, o aš vis dar nesupratau ką mes veikiame pas Steve.
-Taigi. Ką mes čia veikiame?-paklausiau ir apsidairiau.
-Laukiama James ir Charlie. Čia saugiausia vieta, kurioje galime būti.-atsakė Zayn.
-Be to, iš kur pažįsti Steve?-paklausė Lou.
-Oh, šita jauna mergina atėjo čia kai ji išgyveno patį sunkiausią laikotarpį savo gyvenime. Ji parodė mums, jog viskas yra įmanoma. Tiesa?-mirktelėjo Steve.
Nusijuokiau palinksėdama. Ši bokso klubas man padėjo ištverti daug. Bokso treniruočių salė buvo vienintelis sportas kurį mėgau. Visi sakydavo, jog tai ne mergaitiška, bet man būdavo nusispjaut. Nekovodavau su sunkesniais už mane priešininkais ir nevažiuodavau į varžybas. Ateidavau čia išlieti pykčio. Iš pradžių Steve priešinosi ir nenorėjo, jog čia lankyčiausi. Jis visada sakydavo "Ką toks vaikas kaip tu, veikia tokioje vietoje kaip ši?". Ateidavau čia kiekvieną dieną neapsakomai pikta ir išeidavau laiminga. Steve suprato, jog kažkas ne taip, todėl vieną dieną teko jam papasakoti. Jis ėmė asmeniškai mane treniruoti ir skatinti judėti pirmyn, išlikti stipria bei nepasiduoti. Steve man atstoja dedę ar senelį, kurių deja neturiu. Visas šis klubas nuo neatmenamų laikų priklauso Steve. Jis nelaiko to darbu. Greičiau pomėgiu. Jis tai dievina.
Sėdėjau ant nedidelės sofos salės kampe ir žiūrėjau į metalines duris. Kojas buvau ištiesusi per visą sofą. Likusieji buvo kitoje patalpoje ir stebėjo James su Charlie per Niall kompiuterį. Jie jau buvo mieste, todėl nežinau ko mes laukėme, bet klausinėti neketinau.
Kilo šurmulys ir po kelių sekundžių vaikinai išbėgo į lauką. Steve užrakino duris ir žvilgtelėjo į mane.
Atsistojau ir nuėjau prie pasimetusių merginų. Dani ir Gemma drebėjo, o Emily laikė išsigandusią Carol. Nejaučiau jokio išgąsčio ar baimės. Neįsivaizduoju kodėl.
Lauke išgirdau kulkas ir pasisukau į daužomas duris. Steve stovėjo prie jų klausydamasis kol kas nors prabils. Viskas nutilo.
Stovėjau prie durų kartu su Steve apie dešimt minučių, kol išgirdome Liam balsą ir durų daužymą. Steve silpnai pravėrė duris ir į vidų įėjo Liam, Niall, Louis ir Harry.
-O kur Zayn?-išsigandau ir laukiau atsakymo.
-Tuoj.-sumurmėjo Harry ir tuo metu pro duris įėjo Zayn, nešinas besispardančiu vyru.
Tai James. Jis buvo surištas ir kraujuotas. Kaip ir likę vaikinai. Pro Harry baltus marškinėlius galėjau pastebėti ryškėjančią kraujo dėmę. Harry pamatęs mano žvilgsnį nuleido akis pažvelgdamas į savo marškinėlius ir nusikeikė.
-Tau reikia ištraukti kulką.-pasakiau ir jis į mane piktai pažiūrėjo.
-Ne tavo reikalas ko man reikia.-šaltai atsakė jis ir paliko patalpą stipriai trenkdamas geležines duris.
Jis aiškiai nemėgsta manęs nuo pat pirmos susipažinimo dienos, nesuprantu kodėl. Nieko jam nepadariau.
Atrodo kiti nė nepastebėjo, jog Harry peršautas ir visas dėmesys buvo sutelktas į James.
Po kiek laiko Gemma, Danielle, Liam ir Louis išvažiavo atgal į Holmes Chapel, tikėdamiesi apsaugoti namus.
Zayn ir Niall kelis kartus trenkė James, tikėdamiesi išpešti iš jo informaciją apie Charlie, deja nesėkmingai. Harry buvo dar labiau nepatenkintas nei prieš tai ir tai tikriausiai dėl didėjančio skausmo šone. Kelias minutes klausiausi jo burbėjimų apie tai koks sušiktas yra jo gyvenimas, bet tai ėmė nusibosti. Čiupau jį už rankos ir nusivedžiau ant sofos, kur sedėjau prieš jiems išeinant.
-Gulkis.-liepiau jam piktai.
-Palik mane ramybėje, niekur aš nesigulsiu.-taip pat piktai niurzgėjo jis.
-Mano kantrybė ne geležinė, Harry. Gulkis ir pasikelk marškinėlius.-piktai iškošiau ir traukiau link Steve darbo kabineto.
Žinojau, kad ten yra pirmosios pagalbos reikmenys bei daug kitų reikalingų dalykų. Susirinkau viską ko man prireiks ir grįžau. Nustebau matydama Harry atsigulusį ant sofos ir pasikėlusį marškinėlius, jog puikiai matytųsi jo žaizda. Jo kakta bei antakiai buvo suraukti, o žandikaulis įsitempęs.
Sušlapinau vatos gabaliuką dezinfekciniu skysčiu ir pritūpiau prie jo. Trumpam pakėliau akis į jį norėdama įsitikinti, kad jis leidžia man tai daryti.
Po truputį valiau kraują aplink kulką ir Harry nesujudėjo net akimirkai. Vis dar atsargiai valydama priliečiau vietą kurioje buvo kulka. Harry kūnas įsitempė.
-Kulka negiliai. Bet vistiek skaudės, juk žinai tai?-pakėliau akis į jį.
Harry nieko nepratarė, tik linktelėjo, todėl tęsiau savo darbą.
Vatą paėmiau į kairę ranką, o dešinėje atsidūrė pincetas. Atsidusau ir ėmiau traukti kulką iš odos. Harry iš skausmo užvertė galvą ir suspaudė kumščius. Jo krumpliai pabalo, kas rodė jo skausmą. Po dar kelių sekundžių ištraukiau metalo gabaliuką ir numečiau ant žemės. Dar kiek dezinfekavau žaisdą ir užklijavusi daug didžiulių pleistrų, subintavau šoną.
Atsistojau susirinkdama visus įrankius ir palikau Harry susitvarkyti. Sudėjau viską į vietas ir grįžau prie Steve, kuris iš šono stebėjo kaip vaikinai, dabar jau ir Harry, talžo James.
Po valandos James veidas plūdo krauju, bet jis vistiek tylėjo. Tipmtelėjau Zayn už rankos atitraukdama jį nuo James.
-Užteks, nieko tuo nepasieksite.-tyliai sušnabždėjau jam.
Jis linketelėjo ir apsisukęs atitraukė kitus.
Po kelių minučių visi padėkojome Steve ir palikome jo patalpas. James buvo įmestas į Zayn mašiną ir dabar visi važiavome į Holmes Chapel. Mes vėl važiavome paskutiniai. Neįsivaizduoju kas bus toliau, bet nesibaiminu. Žiūrėjau pro automobilio langą ir stengiausi įsivaizduoti tėvus. Būtų nuostabu grįžti ten, kur laukia mamos apkabinimas ir tėčio šypsena. Mintis nutraukė Harry balsas.
-Ačiū.-atsisukau į jį.
Gal man pasigirdo?
-Ką?-pasimetusi žiūrėjau į jį, kol tuo tarpu jis buvo susikoncentravęs į kelią.
-Sakiau ačiū.-dar kartą ramiai pakartojo jis.
-Už ką?- niekaip nesupratau už ką pats Harry Styles man dėkoja. Jo balsas skamba ramiai ir švelniai, jokios neapykantos ir kitų neigiamų emocijų.
-Už tai, jog ištraukei kulką. Man daug geriau.-šyptelėjo trumpam atsisukdamas į mane ir vėl nusisukdamas į kelią.
-Nera už ką. Visgi manau turėtum apsilankyti pas daktarus, jog apžiūrėtų tavo žaizdą. Gali įsimesti infekcija.-dabar ir aš žiūrėjau į kelią su juo šnekėdama.
-Galbūt susidariau klaidingą nuomonę apie tave.-sušnibždėjo jis.
Nenorėjau jo klausinėti, todėl palaikiau malonią tylą mašinoje.
Netrukus atsidūrėme Holmes Chapel. Sustojome Gemmos kieme.
-Eime. Visi laukia ten.-ištarė Harry ir išlipo iš mašinos.
Padariau tą patį ir nuėjau paskui jį į namą. Viduje degė šviesa bei girdėjosi ponios Styles ir Gemmos balsas. Jos kažką aptarinėjo.
Su Harry patraukėme balsų link ir įžengus į virtuvę jos nutilo. Harry apsikabino su mama ir pabučiavęs jai skruostą su Gemma nuėjo į svetainę. Jų mama taip pat apkabino ir mane. Kiek pasimečiau padarydama tą patį. Draugiška moteris.
Užėjau į svetainę paskui Gemma ir klestelėjau į vietą tarp Niall ir Harry.
-Kur James?-sušnibždėjau palinkdama link Zayn, kuris sėdėjo šalia Niall.
-Papasakosiu, kai aplink nesisukios ponia Styles. Kol kas jis pavojaus nekels.-jis taip sušinbždėjo ir grįžau į savo vietą.
-Pažiūrėkim filmą?-Dani prabilo.
Visi pritarėme ir su merginomis nuėjome paruošti užkandžių kol vaikinai išrinks filmą.
Maišiau gėrimą su citrinomis dideliame inde, kol kitos stovėdamos aplink stalą užsiėmė kitokiais skanėstais.
-Turiu jums kai ką pasakyti. Galbūt dabar netinkamas laikas, bet nenoriu amžinai gyventi šitame chaose.-atsiduso Gemma ir žvilgsniai susmigo į ją.-Taigi...aš kaip ir turiu vaikiną?-tai nuskambėjo labiau nei klausimas ir Gemmos skruostai tapo švelniai rausvi.
Visos puolėme apkabinti ją, o ji juokėsi kratydama galvą į šonus.
-Koks jo vardas? Iš kur jis? Kaip susipažinote? Ilgai draugaujate? Kaip jis atrodo?-Dani pažėrė klausimų ir Gemma vėl nusijuokė.
Visos atsitraukėme ir ji ėmė pasakoti.
-Jis Luke. Studijuoja universitete, gana toli nuo čia, bet dažnai grįžta atostogoms bei savaitgaliais. Susipažinome ligoninėje prieš kelis mėnesius ir nuėjome į kelis pasimatymus. Jis tikrai nuostabus.-atsiduso ji. Jos akys blizgėjo, o skruostai buvo ryškiai raudoni, ryški šypsena puošė jos veidą.-Grįžkim, kol mūsų nepasigedo.
Surinkome maistą ir nunešėme į svetainę ant stalo. Carol, Niall ir Lou buvo įsitaisę ant žemės, kur buvo padėta daugybė pagalvių, Liam su Dani buvo susiglaudę ant didžiulio fotelio, o aš klestelėjau tarp Harry ir Zayn, kurio kairėje sėdėjo Emily.
Vaikinai išrinko siaubo filmą ir po pusvalandžio merginos buvo užsidengusios akis. Tik ne aš. Esu tikriausiai didžiausia siaubo filmų fanė. Kartais jie man net juokingi.
Pasukau galvą į Zayn, kuris laikė apkabinęs Emily ir kikendamas ją ramino. Carol ir Niall buvo uždengę vienas kitam akis ir tuo pačiu valgė. Harry galva nulinko ant mano peties, todėl pamaniau, kad jis užmigo.
Po dar penkiolikos minučių pajaučiau sunkumą akyse ir užsimerkiau. Filmas buvo tikrai nuobodus.
Atsibudau nuo skausmo kakle, nugaroje ir rankoje. Aplink buvo visiškai tamsu, o aš sėdėjau. Užtrukau kelias sekundes, kol prisiminiau kur esu ir pajaučiau Harry pakeliant galvą nuo mano peties.
Pasitryniau akis bandydama kažką įžvelgti tamsoje.
Harry pakilo iš vietos ir tamsoje eidamas atsitrenkė į sieną. Nusijuokiau ir kambaryje įsižiebė šviesa. Pamačiusi piktą Harry žvilgsnį nustojau juoktis ir likau su maža šypsena. Tikriausiai buvau susivėlusi arba mano makiažas buvo nubėgęs, nes Harry spoksojo į mane neatitraukdamas akių.
-Aš jau eisiu.-atsistojau ir patraukiau link laukinių durų susirasdama savo batus. Harry sekė paskui. Čia buvo tik Harry ir Gemma batai. Kur Emily ir Carol?
-Aš tave parvešiu.-tarė jis atsiremdamas į durų staktą.
-Juk Niall namai netoli.-nusišypsojau ir bandžiau apsimauti antrą batą.
-Nesvarbu. Tau nesaugu vienai tokiu metu.
Jis vos per kelias sekundes užsimovė batus ir striukę.
Kaip visada užsivyniojau savo juodą šaliką ir patikrinau ar turiu raktus nuo buto. Vos išėjus pro duris susigūžiau. Lauke buvo neapsakomai šalta. Sėdėdama Harry mašinoje tryniau rankas. Važiavome man žinomu maršrutu ir žinojau, jog tuoj pasieksime kapines.
-Ar gali sustoti? Trumpam.-tikėjausi, jog jis paklausys.
Šiek tiek sulėtinęs jis atsisuko į mane.
-Čia? Juk čia kapinės. Ką tu žadi veikti čia tokiu metu?
-Prašau Harry.-žiūrėjau jam į akis ir jis linktelėjo.
-Bet aš eisiu kartu.- griežtai tarė jis ir užgesinęs variklį išlipo iš mašinos.
Žingsniavau pažįstamais takeliais link tėvų kapo. Už savęs girdėjau Harry žingsnius. Buvau netoli, kai išgirdau Harry balsą.
-Kodėl tu lankai Zayn sesers kapą?-girdėjau jo balse sąmišį.
Sukikenau ir pasukau paskutinį kartą sustodama prie didelės akmens plokštės.
Visose kapinėse buvo prismaigstyta mažų, mėlyną šviesą skleidžiančių žibintų, kurie leido matyti viską aplink.
-Ar atsakysi man?-Harry paklausė dar kartą žiūrėdamas į mane. Linktelėjau galvą link užrašo prie kurio stovėjome ir Harry kelis kartus jį perskaitė.-Nesuprantu. Kas čia?-pakėlė akis atgal į mane.
-Tai mano tėvai.-šypsodamasi žiūrėjau į išgraviruotas Watson pavardes.
Harry daugiau nieko nesakė ir tyliai mane stebėjo. Trumpam užsimerkiau ir atsisukau į jį.
-Galime važiuoti.-pasukau link išėjimo.
Kol grįžome Harry nieko nesakė, tad tylėjau ir aš. Privažiavome Niall namus ir aš atsisegiau diržą.
-Ačiū.-šyptelėjau jam ir nustebau kai jis padarė tą patį.-Nori užeiti?-nežinau kodėl to paklausiau, bet dalis manęs norėjo, jog jis sutiktų. Nuo to laiko, kai ištraukiau kulką jis elgėsi maloniai ir nebuvo piktas ant viso pasaulio, bei manęs.
Harry nusijuokė ir lengvai papurtė galvą.
-Turiu reikalų anksti ryte, todėl turiu išsimiegoti. Kitą kartą būtinai užeisiu.
Linktelėjau jam ir nusišypsojusi išlipau iš mašinos. Tai buvo keista. Labai keista.