Nanny // z.m. ✓

2.28

- Būtum neradus. - jis nusijuokė. - aš ir Lukas truputi Keliaujam.

- Ką? - paklausiau nustebusi ir išsitiesusi. - Tą prasme Lukas keliauja?

- Gal barnį galim palikti kitam kartui? Neturiu daug laiko. - jis atsiduso ir girdėjau kaip kažkokios merginos sukikena.

- Marti, kaip suprasti, kad Lukas keliauja su tavimi? - paklausiau griežtęsniu balsu.

- Na, jis kaip ir metė mokyklą? - tai nuskambėjo kaip klausimas, o ne atsakymas. - Žinau, kad dabar pyksti ir turėtum, bet jis to norėjo. Taip pat pažadėjo, kad sugrįš kai pakeliausim.

- Gal galiu pašnekėti su Luku? - per daug ramiu balsu paklausiau ir mačiau kaip Elima nepatogiai pasimuisto.

- Negali, mes skubam. - jis greitai pasakė. - Pasiilgau ir myliu.

- Marti. - sušnypščiau, bet jis tik pasakė viso ir padėjo ragelį. - Palauk kol mes susitiksim.

- Kažkas prisidirbo? - Elima paklausė.

- Lukas metė mokyklą. - pasakiau vis dar tuo netikėdama ir žiūrėdama į telefono ekraną tarsi tuoj pasirodys žinutė, kurioje rašys, kad Martis pajuokavo.

- O vaikuti. - Elima tyliai sumurmėjo.

- Aš nepykstu. - ramiai pasakiau, bet pati tuo su abejojau. - Liko pora mėnesiu iki baigimo ir tai ne pilnu, o jis nusprendė mesti mokyklą. Aš nepykstu.

- Hope, gyliai įkvėpk ir iškvėpk. - Elima viena ranka parodė tą gęsta ir pati gyliai įkvėpusi iškvėpė. - Nagi, kartok paskui mane.

***

Grįžusios į kambarį svetainėje radome Liusi ir Mėja, kurios kalbėjo apie vaikinus, bent taip spėjau dėl girdimų vyriškų vardų. Pamačiusios mus Mėja pašoko nuo sofos ir pirma apkabino Elima, kuri įėjo pirmoji iš mūsų.

- Mama. - Mėja apkabino mane, o tada atsitraukusi viena ranka apsikabino per petį.

- Mėja. - pasakiau nužvelgdama ją tam jog įsitikinčiau, kad jai viskas gerai.

- Atėjau aplankyti tavęs, pavogti valandėliai ar kitai, o radau tetą Liusi. - ji pasakė pakėlusi antakį.

- Būtum pranešusi, kad atvyksi, būčiau pasakisui, kad vyktum vėliau. - pasakiau laikydama ranką aplinkui jos liemenį.

- Eh, teta Liusi palaikė kompanija. - ji truktelėjo pečiais ir paleido mane.

- Vienintelė su kuria gali normaliai pašnekėti. - ji mirktelėjo, o Mėja nusijuokė.

- Žinoma. - Mėja papurtė galvą. - A jau galiu tave pasivogti? - ji paklausė manęs.

- Man jos nebereikia. - Elima atsakė, prisėsdama šalia Liusi.

- O manęs nevoksi? - paklausė Liusi pažvelgdama šuniuko akytėmis.

- Man jūsų jau užteko. - Mėja pasakė ir Liusi susiraukė.

- Niekam aš nereikalinga. - ji dramatiškai pasakė ir krito, kad pusiau gulėtu ant Elimos kelių. - Mylėk mane, draugę.

- Kita diena. - sumurmėjo Elima, o aš su Mėja išėjom pro duris.

Kartu mes nuvažiavom į prekybcentrį. Apsilankiusios keliose parduotuvėse nusprendėm nueiti į picerija pavalgyti. Prisėdusios užsisakėm picų ir gėrimų.

- Tai. - ji lėtai pradėjo pažvelgdama į mane. - Savaite be vyrų, a?

- Dar viena. - pavarčiau akis. - Ką nori sužinoti?

- Nieko daug. - ji truktelėjo pečiais. - Ar galvoji susitaikyti su tėčiu?

- Nežinau, dabar apie nei viena iš jų negalvoju. - atsakiau truktelėdama pečiais. - Tiksliau neturėjau laiko pagalvoti.

- Matai kaip. - ji sunėrė savo pirštus. - Myc minėjo, kad biški pasakojo apie mūsų bylą.

- Tiek kiek galėjo. - pasakiau linktelėdama. - Ar tu tikra, kad tau niekas negręsia?

- Tikra. - ji linktelėjo prieš apsidairydama. - Myc jau grįžo, dabar jis dažniausiai trinasi su manimi, kai nebūnų mokykloje. 

- Dabar man ramiau pasidarė. - atsidususi pasakiau.

- Tai. - ji vėl pradėjo, bet sustojo kai jos telefonas trumpai suskambėjo. - Palauk minutėle.

- Žinoma. - pasakiau pažvelgdama pro langą.

- Mam. - pažvelgiau į ją. - Aš trumpam atsiprašysiu, tuoj pareisiu. - ji lėtai pasakė žiūrėdama į telefoną ir atsistodama. - Tuoj pareisiu. - ji apsidairiusi išėjo. Kas vyksta?