"Aš esu auklė." pasakiau jai ir sukryžiavau rankas.
"Ir? Tai nereiškia, kad tu turi būti čia" ji žvairavo į mane.
"Gerai." truktelėjau pečiais ir pradėjau eiti link namo.
"Tu nesiruoši prieštarauti?" ji paklausė ir aš pavarčiau akis.
"O kodėl turėčiau? Juk ne aš šventės organizatoriaus mergina, ne aš vadovauju." pasakiau ir nepažvelgusi į Zayn tęsiau savo kelią iki namo.
"Būtent ir geriau to nepamiršk!" ji sušuko prieš man nueinant.
"Ar nori, kad vykčiau kartu?" paklausė priėjusi Liusi.
"Ne, grįšiu pati. Tu pasilinksmink." mirktelėjau jai ir įžengiau į vidų.
Įėjusi į vidų nuėjau iki virtuvės atsisveikinti su Ponia Roza. Vos įžengiau į virtuvę sustingau. Ponia Roza ir Bruno juokėsi kol Ponia Roza kažką pasakojo. Aš atsikrenkščiau vos slėpdama šypseną ir jie pažvelgė į mane.
"Atsiprašau, kad trukdau aš atėjau tik atsisveikinti." pasakiau ir Ponia Roza susiraukė.
"Atsisveikinti? Bet šventė dar net nepasibaigė, vaikai tortų net nevalgė." ji priėjo arčiau.
"Na, aš esu čia nepageidaujama, todėl jau eisiu." apkabinau Ponia Roza. "Geros šventės."
Atsitraukiau ir apsisukusi pradėjau eiti link išėjimo.
"Su kuo tu grįši?" išgirdau storą Bruno balsą ir apsisukusi pažvelgiau į jį su šypsena.
"Taksi." pakėliau antakį kai jis susiraukė. "Kas nors blogai?"
"Aš tave parvešiu." jis atsistojo.
"Nesivargink." greitai pasakiau. "Aš nenoriu trukdyti, kad ir kas čia vyko."
"Nieko nevyko." nusijuokė Ponia Roza ir pamojo ranką, kol jos skruostai paraudo.
"Mhm." pakėliau antakį.
"Eime, Panele." nekantriai pasakė Bruno.
"Eime." pasakiau.
***
Įėjusi į butą tiesiu taikiniu nuėjau į savo kambarį. Daiktus numečiau ant stalo, o pati nusimovusi batus susirangiau ant lovos. Atsiguliau ant šono ir žvelgiau pro langą. Pajutusi besikaupiančias ašaras užsimerkiau ir gyliai įkvėpiau.
Draugai neleidžia savo merginom aiškinti jų draugams ar aš klystų? Turėjau nuo pat pradžių žinoti, kad Zayn tai buvo tik žaidimas, visa tą draugystė ir paskui dar tas bučinys, kuris jam nieko nereiškė. Jis tikriausiai buvo su kažkuo susilažinęs.
Atsipūčiau ir mėginau pamiršti šia dieną. Tikiuosi Liusi paduos dvyniams jų dovanas. Apsisukau ant kito šono ir apsikabinau Tedy. Užmerkiau akis ir gyliai įkvėpusi atsipalaidavau leisdama sau pamiegoti.
***
"Šūdas." išgirdus kažką nusikeikiant pramerkiau akis ir susiraukiau.
Kambaryje buvo tamsų ir pro langą švietė mėnulis. Pažiūrėjau į telefoną kiek valandų radau viena žinutę. Ją atidariau ir perskaičiau.
'Sorry, šiąnakt miegosiu pas Niall, todėl manęs nelauk ;) Su meile, Liusi'
Pavarčiau akis ir išgirdusi kažką nukrentant sustingau. Aš visai pamiršau kas mane pirmoje vietoje prikėlė. Lėtai ir tyliai išlipusi iš lovos priėjau prie atidarytų mano kambario durų.
Pažvelgiau į koridorių ir galėjau matyti susilenkusio žmogaus siluetą. Pagriebiau kambario kampe stovinčia beisbolo lazdą, ją man padovanojo Liusi, ir tyliai išėjusi į koridorių pradėjau eiti link silueto.
CITEȘTI
Nanny // z.m. ✓
Fanfiction-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau. -Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis. N...
