Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)

16. Verslas

*Zayn pozicija*

Praėjo jau diena, kai nužudžiau žmogų. Tiesą sakant, nesijaučiau nei blogai, nei gerai. Jaučiausi keistai. Lyg būčiau padaręs patį didžiausią nusikaltimą, bet savyje nejausčiau jokios kaltės ar gailesčio. Na, tiesą sakant visiškai nesigailiu to ką padariau. Vis dėlto tas žmogus to buvo nusipelnęs...turbūt.

Gulėdamas lovoje ir mąstydamas, pajutau ir vėl didžiulį rankos skausmą. Iš prie lovos esančio stalčiaus pasiėmiau stiprių nuskausminamųjų. Tai mano tėvo vyrų pagamintas produktas. Turbūt tai vienas iš jų "silpniausių" gaminamų preparatų. Nes jie gamina pagrinde tik stiprius narkotikus: LSD, kokainą, heroiną..

Įsidėjęs vaistus į burną, juos užsigėriau vandeniu. Kadangi vaistai labai stiprūs, per 10 minučių dingo visas skausmas. Kartu pradėjo svaigti ir galva nuo vaistų poveikio. Taip nekenčiu to, kad ranka turi būti gipse.

Pasirodo dėl vaistų poveikio buvau 2 valandoms atsijungęs, t.y. užmigęs.

Atsikėlęs iš lovos priėjau prie spintos ir iš jos išsitraukiau juodus marškinėlius.

Vakar po mano "Žygdarbio" su tėvu grįžome į savo nuosavus namus. Jie milžiniški. Iš viso 15 kambarių ir didžiulė pramogų zona.

Nusileidęs į pirmą namo aukštą nuėjau iki pirmosios svetainės. Ten pamačiau gana šlykštų vaizdą: tėvą su dviejomis kekšėmis jau bebaigiant tai ką jie darė. Tai šlykštu. Mano tėvas po mamos mirties, tiesą sakant, taip ir neturėjo kitos žmonos ar mylimosios. Visą laiką leidžia su kekšėmis.

- Labas,-tariau
- O sveikas Zayn, nepyk, aš jau baigiu. O jus jau galit eit ir paskubėkit!- tėvas pasakė toms dviejoms.
-Gal kitą kartą susiraskit kambarį?
- Zayn, nemoralizuok nieko čia tokio nepamatei.- nusijuokė tėvas.- beje, kaip ranka??
-Jau geriau, išgėriau tų vaistų, kur tavo vyrai gamina.
- Puiku. Beje tau turiu naujieną. Vakar man visu 100% įrodei, kad esi vertas valdyti bent dalį mūsų verslo. Tai nusprendžiau tau būtent su narkotikais susijusią dalį perrašyti. Tikiuosi tiks.
-Tu rimtai? Dėkui tėve,- priėjau ir tvirtai paspaudžiau jam ranką. Pagaliau mano svajonė pradeda pildytis!!

*Po poros valandų*

Iki šiol negaliu patikėti, kad pagaliau tai įvyko. Įsėdę su tėvu į prabangų Porshe iš tėvo automobilių kolekcijos, pasukome link Mafijos namo. Reikia sutvarkyti visus dokumentus, dėl narkotikų verslo perrašymo. Kelyje vis bandau įsivaizduoti kiek daug iššūkių turėsiu patirti, taip pat mokyklą suderinti su verslu. Labai to laukiu.

Po 10 minučių kelio atvažiavome prie namo. Su tėvu išlipę iš mašinos sustojome prie namo sienos. Tėvas išsitraukė cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį. Pasiūlęs man, pakelį atgal įsidėjo į švarko kišenę. Pridegęs mums abiems cigaretes jis prie pakelio įdėjo ir žiebtuvėlį. Abu rūkėme apie 5 minutes. Tiesą sakant pradėjau rūkyti dar būdamas 15 metų, iš kart po mamos žūties. Norėčiau paminėti ir tai, kad buvau metęs rūkymą 17 metų, bet tai truko neilgai. Cigaretės dūmas dabar man tapo atsipalaidavimo šaltinis.

Įėję į namą visų vyrų akys buvo įbestos į mane. Dabar visi jau žinojo, kad aš pagaliau turiu savo pirmąją auką.

-Sveiki ponai Malik,- visi praeidami sveikinosi su mumis..
-Jaunesnysis pone Malik, Jūs šaunuolis, pagarba,- dar vienas tarė mums einant link tėvo kabineto..

Įėję į kabinetą, tėvas atsisėdo į savo vietą, o aš likau stovėti.
-Nu tuoj paieškosiu tų dokumentų. Prašiau, kad Artur juos atneštų man.
Po ilgo jų ieškojimo tėvas dokumentų nerado.
-Nu blet kur tie sušikti dokumentai!?!?,- užrėkė tėvas.- nejaugi sunku atnešti suknistus popierius, kai aš jų prašau, ARTUR!!- tėvas buvo įtūžęs.

Po mažiau nei minutės į kabinetą tiesiogine to žodžio prasme įgriuvo tėvo vyras.
-Atleiskit Pone Malik,- tarė jis uždusęs.- kvietėte?
-Taip sušiktai kviečiau! Gal užteks tų nesąmonių? Ne veltui čia dirbi, kad pasirodytum ir atliktum duotus įsakymus laiku!! Kiek tai gali kartotis a?? Prieš porą valandų skambinau tau ir sakiau, kad atneštum dokumentus su Zayno dalimi versle! Kur jie Artur?-supykęs kalbėjo tėvas.
-Labai atsiprašau, Pone, jie mano kabinete. Tuoj atnešiu.- pasimetęs kalbėjo Artur.
-Atnešk, bet poto nebegrįžk atgal į tą kabinetą, kadangi nuo šiol ten Zayn vieta. Tu nuo šiol dirbsi su apsauginiais,- jau ramiau kalbėjo tėvas.
-Bet...,- Artur nutraukė tėvas.
-Jokių bet. Nereikėjo eilinį kartą prisidirbti ir nebūčiau pažeminęs pareigų. O dabar laukiu dokumentų.

Artur grįžus su dokumentais ir pasišalinus iš kabineto, tėvas pradėjo pildyti popierius. Poroje vietų buvo reikalingas ir mano parašas. Viską sutvarkęs tėvas padėjo dokumentus į vietą ir davė man žinoti, kad jau galiu eiti į savo naująją darbo vietą.

Įėjas supratau, kad norėsiu daug ką šiame kabinete pakeisti. Apėjas jį porą kartų, nuėjau į dabar jau savo kėdę ir kai ką supratau. Nuo šiol aš valdau didžiausią narkotikų verslą ir platinimą visoje New Yorko valstijoje.