Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Stovėjau priešais blondiną vaikiną ir šypsojausi, vaikinas pasakojo, kaip būdamas paauglys iš parduotuvės pavogė saldainį. Tai buvo tikrai juokinga ir tuo pačiu miela, nes jis tą saldainį pavogė merginai su kuria mokosi toje pačioje klasėje.
-Aš ir norėčiau, kad dėl manęs kažkas pavogtų saldainį - nusijuokiau ir atsigeriau sulčių iš stiklinės. Blondinas tai pat garsiai nusijuokia ir nuo manęs nenuleidžia akių.
-Aš dėl tavęs galėčiau iš dangaus pavogti vieną žvaigždė - mirktelejo blondinas ir atsigėrė savo gėrimo.
-Gerai pavog, tik būk atsargus šįkart nepakliūk policijai į rankas - nusijuokiau. Juokas greitai dingo, kaip prie mūsų priėjo Ericas. Jo kumščiai stipriai suspausti.
-Dink - suurzge jis pažiūrėdamas į vaikiną. Blondinas kaip bailus šuniukas pakluso ir nuėjo.
-Tu priklausai man, kad daugiau ne matyčiau tavęs kalbant su kitu vaikinu - suurzgė ir trenkė man per skruostą, skruostą perėjo didelis skausmas, o skruostais pradėjo riedėti sūrios ašaros.
Ericas dar kartą trenkė man, tik šį kart iš kumščio į nosį, nuo smūgio suklykiau iš skausmo ir sukritau ant grindų, užsiėmusi už nosies kuri tikriausiai dėl tokio smūgio sulūžo.
-Esi mano žaisliukas prisimink tai. Kad esi tik mano supistas žaislas, niekino daugiau - suurzge ir nuėjo, palikdamas mane klupancia ant grindų ir verkančią.
Greiti atsisėdau ant lovos, šaltas prakaitas išmušo. Dieve mano tai tik sapnas, o viskas taip buvo tikra. O gal tai ne sapnas? Numečiau nuo savęs pleda, ir pradėjau apžiūrinėti save. Nesimatė naujų žymių. Tai reiškiasi buvo netikra, tai buvo sapnas.
Ar šis sapnas nori mane perspėti, kad Ericas yra toks pat, kaip Hoganas?
Išlipau iš lovos, nuo mano judusio su judėjo lemputė ir ji užsidegė, taip apšviesdama puse kambario.
Įžengusi į virtuvę mano kūnas pradėjo drebėti pamačius virtuvėje sėdantį Erica prie stalo ir geranti degtinė iš viso butelio. Kažkas nutiko, kad jis geria?
Tai sapnas buvo, nereikia man bijoti. Bandau save raminti.
-Parvežiau maisto, bet nieko neparuošiau - išgirstu Erico balsą visai šalia manęs. Kruptelėju, kaip atsisuku ir jis stovi priešais mane.
-Ne paruošei maisto, nes kaip matau esi užsiėmęs - parodžiau į degtinės butelį kurį jis laiko rankose. Ericas nusijuokė ir butelį padėjo ant stalo.
-Reikėjo atsipalaiduoti man, o alchoholis yra tam tinkamas - nusišypsojo jis. Sutrinku, kaip pajaučiu jo rankas ant savo užpakaliuko. Noriu trenkti antausį jam, bet nesugebu. Man patiko, kad jo rankos ten..
-Tu labai graži, Nina - tai pasakė šnapždėdamas. - Tu esi verta kur kas geresnio, Hoganas nėra vertas tavęs - sušnabždėjo tai prie mano lūpų.
Širdis dėl to pradėjo plakti, kaip pamišusi.
*Erico pozicija *
Mano planas ,kaip matau eina gerąją linkme. Nina greitai pames galvą dėl manęs or tada galėsiu imtis antros plano dalies - vestuvės.
-Pabučiuok mane - mergina sušnapžda,kaip mano lūpos visai šalia jos lūpų.
Nieko nepasakiau tik suliečiau mūsų lūpas ir pradedu judinti savąsias, Nina irgi pradeda judinti savąsias. Nesusitvardes į vėliau kairia ranką į jos plaukus ir pslenkiau jos galva atgal. Dantimis su griebiau jos apatine lūpą ir ją krimstelejau. Nusišypsojau, kaip iš jos lūpų išėjo dejone, kuri buvo nuostabi.
Prispaudžiau ją arčiau savęs nenorėdamas nutraukti šio bučinio. Nina rankas įvelia į mano plaukus ir juos papešia nuo ko aš suurzgau. Atsitraukėme abu, kaip pritrūko oro. Atsimerkes pažvelgiau į ją ir Ninos krūtinė greitai kilnojosi o jos veide buvo šypsena o akys žibėjo.
-Pogalais ką aš darau, juk turiu vaikiną - sumurmėjo Nina . -Daugiau manęs nebūčiuok, tarp mūsų nieko negali būti- tai pasakiusi Nina išbėgo iš virtuvės.
Susierzinęs iš kumščio trenkiau į sieną. Prakeiktas Hoganas. Prakeikta Nina. Viskas taip dabar mane pykdo. Greitai išėjau iš virtuvės.
-Išvažuoju! -surėkiau ir išėjau iš šių prakeiktų namų.
*********
Priėjęs prie Hogano draugo, užpyliau ant jo galvos ledinio vandens. Nusijuokiau, kaip jis pabudo ir pradėjo klykti.
-Kitą kartą pažadinsiu tave nuo šuns įkandimo į tavo kiaušinius - tariau ir atsisėdau priešais jį.
-Esi nesveikas - suurzge vaikinas ir pradėjo muistytis. Kvailys per tą laiką dar neprarado vilties, kad pavyks jam nutraukti virvės.
-Esu be nuotaikos todėl geriau neerzink manęs - suurzgau ir išsitraukiau jo telefoną. Ir suradęs Hogano numerį paspaudžiau skambinti.
-Pasiruošk kalbėti su savo debilu draugu. Jei išsiduosi kas vyksta žinok alkini šunys suės tave gyvą - tariau ir, kaip tik Harry įėjo su dvejais dideliais šunimis kuriems varvėjo seilės. Vos priėjo prie mūsų jie pradėjo urgzti ir draskytis norėdami užšokti ant to kvailio.
-Neišduosiu tik patrauk juos! - su klykė.
-Toli ne nueik Harry - tariau - ir duok šunimis prizo, atvežiau kumpio - tariau ir Harry išėjo su šunimis. O. Aš įjungiau garsakalbi ir dar kartą skambinau Hoganui. Nes tada neatsiliepė.
-Kas bus jei jis neatsilieps? - paklausė Hogano draugas.
-Tavo givybe užges - nusišypsojau. Ir mačiau, kaip vaikino skruostais nuriedėjo ašaros. Mižnius. Neveltui Hogano draugas.
-Tiksliai užmiršau pranešti, grįžiu rytoj vakare - tai išgirdęs susiraukiau.
-Kaip Nina, laikosi? - paklausė Hoganas.
Užrašiau ant lapo" Gerai "
-Gerai - jam pasakius atjungiau skambutį.
Telefoną įsidėjau i kišenę ir atsistojau.
-Kadangi Hoganas grįžta rytoj tu man tampi nebereikalingu - nusišypsojau - buvo gera pažinti tave, bičiuli - tariau ir nuėjau nuo jo. Tas klykė maldaudamas, kad jam nieko nedaryčiau, bet nekreipiau į jo žodžius.
Priejau prie Harrio, kuris valgė kumpį, šalia jo buvo šunys ir tai pat ėdė kumpį.
-Kadangi jis mums nebereikalingas, nuzudyk jį - nusišypsojau ir pažvelgiau į brolio tarpkoji, kur buvo iškilimas. Dar labiau nusišypsojau. - Ir leidžiu nuleisti garo su juo. Gero sekso, gero žudymo - tariau ir nuėjau. Kadangi Hoganas rytoj grįžta vakare, turiu viską paskubinti. Jau rytoj, Nina bus mano žmona. Nerūpi ar savo noru ar ne savo.
