I give my first love to you✔

2.10:Pasaulį išvys dar vienas Horan

Kurį laiką jis tiesiog sedėjo nepratardamas nė žodžio. Akivaizdu, kad jį ši naujiena sukrėtė. Įdėmiai stebėjau jo veidą, kūno judesius. Tačiau jis buvo toks tarsi nesavas. Maniau, kad dabar jis ims rėkaut ir reikalaut, kad pasidaryčiau abortą. Tačiau mano nuostabai jo akyse pasirodė ašaros. Tylėjau ir netgi bijjau kažką pratarti. Tikrai nesitikėjau tokios jo reakcijos

-Kodėl verki?- tyliai tyliai, beveik vos girdimai paklausiau. Maniau, kad jis neišgirdo. Tačiau jis girdėjo kuo puikiausiai

-Nes tai yra nuosabu. Aš tikrai džiaugiuosi. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pasaulį išvys dar vienas Horan,- jo žodžiai nustebino mane. Turbūt pirmą kartą jam grįžus po kalėjimo pamačiau, kad dar kažkur giliai giliai yra tas senasis Niall. Buvo mintis, kad galbūt aš nenoriu, kad vaikas turėtų jo pavardę, kad jis būtų Horan'as. Tačiau matau kiek laimės jam suteikia ši žinia ir nenorėjau jo nervuoti. Džiaugiuosi, kad jis šią žinią priėmė itin gerai ir, kad tai reiškia jog vaikelis bus laukiamas ir labai labai mylimas

-Na, ne tokios reakcijos tikėjausi, bet tai pranoko visas įmanomas situacijas kurias buvau sukūrus savo galvoje,- pagaliau prabilau. Jis pasisuko į mane ir jo akyse sukirbėjo, kažkas ko negalėjau atpažinti. Kažkas panašaus į skausmą

-Kuo tu mane laikai? Aš neesu kažkoks monstras. Pati žinai kaip aš myliu vaikus,- atsiduso nukreipdamas žvilgsnį į grindis

-Na, taip žinau. Bet tu esi kitas Niall. Niall kurio nebeatpažįstu. Tu kitoks negu buvai anksčiau,- truktelėjau pečiais bandydama tarsi paaiškinti savo ištartus žodžius

-Viskas gerai. Aš suprantu. Pats dar neesu pilnai pripratęs prie tokio savęs. Tačiau galiausiai tiek tau tiek man teks priprasti, nes kito pasirinkimo nėra,- jo žodžiai buvo nuoširdūs, regis net per daug, kas privertė pasijusti mane nejaukiai, tačiau aš nepasimečiau ir puikiai žinojau ką atsakyti

-Tu visada gali pasirinkti kitaip. Galbūt tas pasirinkimas būtų sunkesnis, tačiau rezultatas būtų geresnis,- atsistojau iš lovos ir nušlepsėjau link vonios. Prieš uždarant vonios duris dar spėjau išgirsti jo žodžius

-Aš tiesiog daugiau nenoriu sunkumų savo gyvenime, beje kaip ir skausmo.

<...>

-Ar aš tikrai turėsiu broliuką?- aš ir Niall šnekėjom su Nathan. Ką padaryti buvo sunku, nes aš vis dar negalėjau patikėti tuo, kad mano mažylis pagaliau išmoko tarti „r" raidę

-Na, tai gali būti nebūtinai berniukas. Tu gali turėti sesutę,- Niall švelniai kalbėjo su mažyliu, kuris įdėmiai gaudė kiekvieną jo žodį

-O kada?- jo burnytė buvo šiek tiek prasivėrus kas atrodė labai mielai

-Tai bus šiek tiek po Kalėdų,- pasakiau ir nusijuokiau iš Nathan veido išraiškos

-Kodėl taip negreit?- jo veidukas susiraukė, o rankutės susikryžia

-Na, nes tik tada tavo broliukas arba sesutė bus pakankamai suaugęs, kad galėtų ateiti į šį pasaulį,- Niall pasisodino mažylį ant kelių ir pakuteno jo šoną

-O galėsiu vardą išrinkti aš?- žiūrėjo tai į mane, tai į Niall. Mes abu vienu metu, tarsi susitarę prabilom

-Žinoma, kad galėsi.

-O kur jis dabar?- dabar jis žiūrėjo tik į mane ir jau netrukus sedėjo ant mano kelių

-Jis štai čia,- pirštu parodžiau į savo jau ėmusį apvalėti pilvą

-O kodėl tu jį suvalgei?- jo veidukas ištyso tarsi nesuprasdamas kaip tai įmanoma. Iš tiesų jis ir nesuprato, iš tiesų taip ir nebuvo galima

-Jis kol kas ten gyvena,- sukikenau kai Nathan priglaudė savo rankutę prie mano pilvo ir lėtai paglostė

-Mamyte, aš jį jau myliu.