I give my first love to you✔

Untitled Part 3

***Niall akimis***

-Šiandien nusimato gana neblogas vakarėlis,- savo ilgais netikrais nagais kuteno mano kaklo odą Ashley

-Aš būsiu,-viena ranka suspaudžiau jos krūtine, o ji numetė mano ranką tarytum apsimesdama jog jai tai nepatiko. Nors žinau, kad yra priešingai. Ashley yra paskutinė kalė, man niekad nepatiko tokio tipo merginos, su netikrais nagais, išpūsta krūtine ir peroksidiniais plaukais, tačiau ji yra populiari ir lovoj tikrai gera, to man ir pakanka

-Šaunu, tuomet pasimatysime ten,- pašoko nuo mano kelių ir nuskubėjo į savo draugių būri

-Sakyk ką nori, bet Ashley užpakalis per vasarą pagražėjo,-apsilaižė lūpas Harry

-Turbūt ir tą pasididino,-nusijuokiau

-Na taip, koks skirtumas,-truktelėjo pečiais ir žvilgsniu nusekė mergina kitoje klasės pusėje

-Naujas taikinys?-turbūt kiek per stipriai kumštelėjau draugą

-Na ji daili, kiek tylenė, tačiau manau norėčiau pavogti jos nekaltybę,- prikando apatinę lūpą

-Bent žinai jos vardą?-kilstelėjau antakį

-Audrey regis,-Harry akivaizdžiai nužiūrinėjo merginą

-Stebuklas, Harry, turbūt pirmą kartą žinai merginos vardą prieš ją išdulkindamas,-skardžiai nusijuokiau

-Užsikrušk,-pakilo nuo kėdės ir priėjo prie Audrey ir jos dviejų draugų. Įtempes ausis laukiau pokalbio pradžios

-Sveika, Audrey,-regis Harry flirtavo. Iš merginos veido aiškiai matėsi jog ji nustebo, kad toks kaip Harry užkalbino tokią kaip ji. Žinoma ji visai nieko, bet yra moksliukė ir visiškas niekas šioje mokykloje

-Labas,-ji kiek droviai šyptelėjo

-Gal norėtum šiandien su manim eiti į vakarėlį?- perbraukė ranka savo plaukus

-Atleisk, bet ne,-ji maloniai šyptelėjo ir nusisuko į savo draugių pusę, vos vos laikiausi neprasijuokęs. Harry visiškai sumišuse veido išraiška klestelėjo į suolą

-Ji atsisakė. Dar nei viena mergina nėra man atsakius,- jo kakta susiraukė, o aš jau praktiškai buvau prie milžiniškos juoko bangos

-Regis prarandi savo gundymo įgūdžius tigre,-garsiai nusikvatojau. Ta mergina tikrai kieta jeigu atsisakė tokio pasiūlymo.

***Taylor akimis***

-Tu turėjai sutikti su Harry pasiūlymu,-prabilau mums esant netoli mano namų

-Ir palikti tave vieną penktadienio vakarą? Beto pati žinai ko jam reikia,-pavartė akis

-Žinai jeigu aš esu šiukšlė, nereiškia, kad tu turi taikytis su tuo. Galbūt jau pirmadienį tu būtum buvus tokia kaip Nici,-pasileidau namų link. Vos parbėgus griuvau į lovą ir apsipyliau ašarom. Pykau ant savęs, pykau todėl, nes esu visiška padugnė, krentu dar žemiau. Tačiau labiausiai neapkenčiu savęs dėl to, nes kartu į bedugnę tempiuosi ir Audrey, o ji yra tiesiog per daug nuostabi, kad paleistų mane.

<...>

Jau kurį laiką beldimas į duris nesiliovė. Žinau, kad tai Audrey, tačiau niekaip nepavyko prisiversti ją įsileisti. Pajaučiau suvibruojant telefoną. Žinutė nuo Audrey :"Juk žinai, kad aš nesiliausiu ir galop tu vistiek turėsi mane įsileisti. Todėl gal kelk savo užpakalį ir atrakink duris" žinutės turinys sukėlė šypseną, kojos automatiškai pakilo ir po kelių akimirkų Audrey jau stovėjo prieš mane

-Klausyk, Audrey, atleisk. Aš pasikarsčiavau. Nors viskas yra tiesa, bet vistiek atleisk,- su kojom stumdžiau mažą popierėlį

-Tai netiesa. Man Harry nereikalingas, taip jis gražus, simpatiškas ir jo tas žvilgsnis, kūnas, plaukai...

-Gerai, Audrey, aš supratau koks jis. Nereikia čia seiliotis,-pertraukiau ją savo juoku ir žodžiais

-Tai va, bet man jo nereikia, jeigu jis nesugeba manęs tiesiog mylėti. O tu man esi tarsi sesuo,- stovėjo plačiai išsišiepus

-Ah, Audrey,-puoliau jai į glėbį ir kiek tik leido mano jėgos suspaudžiau

-Gerai, pirmas dalykas: man jau trūksta pro. O kitas dalykas: Horan bus tavo patikėk manim tu jį gausi,-pabučiavo mano žandą

-Juk žinai, kad jeigu jis manim susidomėtų tai tik vienai nakčiai,-lengvai šyptelėjau atsitraukus

-Aš jį priversiu tau net pasipiršti,- iškėlė vieną pirštą į viršų tarsi rodydama į kažką

-Aha, ir kaip tu tai žadi genijau daryti?- suprunksčiau iš jos tikrai genealios minties

-Uždarysiy rūsį, kankinsiu, marinsiu badu. Dėl tavęs aš viską padarysiu. Juk tu man pati brangiausia,-dar kart ją apkabinau. Dievinu Audrey, ji visat turi ką pasakyti ir tai visalaik pakelia nuotaiką. Galbūt ir turiu tik dvi drauges, bet jos man yra daug geriau negu šimtai draugų kurie pamiršta tavo vardą vos ištikus bėdai.