I give my first love to you✔

2.2:Visi mes tikimės

***Taylor akimis***

-Kur Nathan?- El nusirenginėjant dailų paltuką jos akims turbūt trūksta mielo blondinuko bėgant jos link

-Na, jis yra pakankamai suaugęs, kad galėtų eiti į darželį,- pasakau jai tai, ką prieš kurį laiką man pasakė mano sūnus

-Na, taip treji metai. Jis tikras vyras,- sukikena ir paskui mane nuseka link virtuvės kur jau ant stao garuoja kava

-Ne visai, iki trečiojo gimtadienio liko dar visas mėnesis,- ant stalo padedu vakar keptus sausainius ir nieko nelaukdama rudaplaukė paima vieną bei įsideda į burną. Tarp mūsų įsivyrauja keista tyla. Kodėl keista? Todėl, kad viskas kas girdisi tai sausainių traškėjmas ir kavos siurbčiojimas. Nejaukiai pasimuistau savo kėdėje ir užsikeliu koją ant kojos

-Rytoj paleidžia, Niall,- linkteliu tarsi žinodama tai. Tiesa ta, kad nežinojau.. Ir nors mano širdis jautė kažką, tačiau aš to negalėjau žinoti, nes visus tris metus beveik nieko apie jį negirdėjau

-Gerai. Tikriausiai,- atsakau ir tik tada pagalvoju, kad galbūt verčiau būčiau patylėjusi

-Manai?- jos balsas virpa. Žinau, kad ji jaudinasi. Juk jie geriausi draugai ir jau tiek ne daug liko iki tol kol ji vėl jį pamatis laisvėje. Aš taip pat jaudinuosi, tačiau mano jaudulys dėl to, kad jį pamačius nežinosiu ką sakyti ar daryti. Nors žinant jį, po tokio mano elgesio, galiu jo iš vis daugiau nepamatyti

-Taip. Juk jį paleidžia, o tai gerai, tiesa?- pakėliu akis į ją ir pasigailiu, nes jos žvilgsnis pereina kiaurai mane

-Tay?

-M?- šį sykį nebepakeliu akių

-Ką ruošiesi daryti?- trukteliu pečiais nuoširdžiai nežinodama atsakymo

-O ką aš turėčiau daryti? Lausiu ir tikėsiuos, kad viskas pasibaigs gerai,- stipriai kandžioju vidinę žando pusę iki tol kol pajuntu šleikštų geležies skonį burnoje. Kas reiškia jog prasikandau

-Aš taip pat tikiuosi, kad jums viskas bus gerai,- jos ranka paglosto mano petį ir kurį laiką tarsi pailsinus savo ranką ant manęs, patraukia vėl gražindama ją prie kavos puodelio ir sausainių

-Manau, visi mes tikimės,- linkteliu galva ir akyse ima kauptis ašaros, o mintyse save išvadinu visais blogiausiais žodžiais. Esu kvailė, nes jeigu būčiau rašius, visa ši situacija dabar būtų daug geresnė.

***Niall akimis***

Vos išėjas įkvėpiu gryno oro. Negaliu patikėti jog pagaliau esu laisvas. Eiti vis dar sunku. Vis dar dilgčija koją kurioje nepersniausiai turėjau „skylę". Tarkim visai netyčia duše man įsmigo peilis kurį laikė kažkoks „nevykėlis". Pamatau pažįstamą mašiną ir šlubčioju jos link. Į mašiną atsirėmęs manes laukia Harry. Vienas iš geriausių mano draugų. Iš toli galiu matyti jį rūkantį, burnoje prisikaupia seilių ir negliu apsakyti kaip pasiilgau karčių cigaretės dūmų. Vos priėjas išplėšiu cigaretę iš jo rankų ir skubiai pridedu prie lūpų. Dar vis nepasiveikinęs su juo įtraukiu nikotiko į savo plaučius ir nelauktai imu kosėti. Mano burną užlieja šleikštus kartumas

-Nagi, nagi. Ar Niall Horan pamiršo ką reiškia rūkyti?- jis atima cigaretę ir ją numetęs stipriai mane apkabina. Kurį laiką taip ir stovim tarsi sena gėjūkščių pora

-Pasikeitei, bro,- atsitraukia ir gerai į mane įsižiūri

-Taip, laisvė keičia žmones,- nusijuokiu ir ranka perbraukiu per savo plaukus taip juos sušiaušdamas

-Kur važiuojam, pamišėli,- vos įsėdus į mašiną Harry žalios akys žvelgia į mane

-Kur nors labai geros ir stiprios, juodos kavos,- pavartau akis suprasdamas kaip stipriai pasiilgau visų laisvės privalumų.