49

3.7K 262 26
                                    

-Mano pusbroliuko nėra namie,-amtelėjo Fiona.

Pažvelgiau į ją savo nuodingiausiu žvilgsniu. Nutaisiau grinčo veidą ir labai meiliai paklausiau.

-Kur Liuciferis padėjo tavo nevaisinga vienaragį?

-Jis pas savo merginą.

Visi buvę aplink nustojo kvėpuot. Net Louis užsičiaupė. Tai tas nevaisingas pusgalvis išvarė pas kažkokia merginai po to kai vakar per televizija paskelbė , kad mes pora? Nors ko aš čia sielojuosi juk man tik nuo to gyvenimas lengvesnis. Nėra kvailo Malik nėra ir problemų. Bet jai jis čia parsitemps ... Palaukit jai čia nėra to išrūkyto avigalvio tai kokį mėšlą čia veikia jo pelkių pabaisa pusseserė? Jis gal mano , kad pas mane benamių prieglauda? Man ir taip pagirios nesu nuotaikoj dar ir šreko žmoną gainiot.

Atsikvėpusi priėjau prie jos. Jai nespėjus sureaguot pagriebiau ją už plaukų. Pradėjau ją tempt link durų , bet po akimirkos visas sunkus tempimas liovėsi. Grįžtelėjau pažiūrėt kas nutiko. Prieš mane stovėjo Fiona kurios galva buvo plika kaip vaiko užpakaliukas. Nukreipiau savo žvilgsnį į ranką kuri laikė jos plaukus. Po šins pypkiuaš turiu peruką.

Kudluotasis mamutas pradėjo prunkšti pirmasis. Jam nesisekė to užmaskuoti juoku. Stovėjau šokiruota to jog ta mergina be plaukų. Keistas , bet ji atsipeikėjo greičiau nei aš. Visas namas paskendo jos spiegime.

-Kas per mėšlas!!!???,-surikau.

Iš kart pasigailėjau rėkusi. Sudejavau nuo galvos skausmo. Kokio velnio aš čia žaidžiu gi čia Louis simpatija. Mestelėjau tam kvailiui peruką ir pasišalinau į virtuvę. Užsikabarojau ant baro kėdės ir paslėpiau savo galvą ir tikrus plaukus rankomis. Man reikia kavos arba kažko kas man padėtu atsikratyti pagirių.

Namo durys su trenksmu atsidarė.

-Blet nelaužykit mano durų jūs nevispročiai!!! Ir kas nors suraskit man aspirino kitaip visi dingsit man iš akių!!!!,-surikau.

-Alexi!!!!

Tai buvo Waliyha. Pakėliau savo sunkią galvą nuo stalo ir pažvelgiau į virtuvės tarpdurį. Prie manęs lėkė Maliksesutė. Man nespėjus sureaguoti ji mane smarkiai apkabino. Kūnas ir įpatingai galva paskendo skausmo agonijoje. Mergaitė lyg ir suverkšleno. Įtariai į ją pažvelgiau. Mergaitė dar kart suverkšleno.

-Wali ar tu verki?,-pasidomėjau , kaip genijus.

-Zayn...,-sumurmėjo ji.

-Ar kažkas nutiko tavo broliui?,-rimtai paklausiau.

-J...,-mergaitė puolė į isterija.

-Wali kas nutiko Zayn?,-lediniu balsu paklausiau.

Mergaitė nieko neatsakė tiesiog isteriškai verkė mano glėbyje. Kūną sukaustė šaltis. Nejau tas nevisprotismirė? Kaip dabar aš jį nudėsiu? Ne , jis negali būti miręs. Kas jau kas , bet Malik negali būti miręs. Aš... Jutau , kaip pradeda drebėti rankos. Kas per keistas jausmas? Kodėl man taip skaudu pagalvoti , jog to vaikino nėra šiame pasaulyje? Juk pati katik sakiau , kad kaip tik geriau be jo. Kodėl... Jis žinojo , kaip man sunku ir vis tiek bendravo su manimi jis bandė užmegzti su manimi rimtus santykius , bet aš nesutikau. Jis tik norėjo būti mano draugu , bet dabar jo nebėra. Nejau aš tikrai pa...

-Ei Wali gi aš juokavau.

Mano apmąstymus pertraukė šiltas Malik balsas. Staigia pakėliau galvą į vaikiną. Jis stovėjo atsirėmęs į durų staktą ir stebėjo mus. Gyvas ir sveikas. Net per daug gyvas. Vaikino rudos akys susidūrė su mano apmirusiomis akutėmis. Mačiau , kaip jis šiek tiek susiraukia ir tik tada pajutau šlapias ašaras ritantis mano skruostu. Pakėlusi ranką lėtai jas nuvaliau. Atitraukiau nuo savęs mergaitę. Pakštelėjau jai į pakaušį ir atsistojau. Kojos kaip medinės. Jaučiausi kiek apsvaigusi nuo suvokimo , kad šis vaikinas man gali reikšti daugiau nei pati norėčiau. Pagriebiau puodelį kuris stovėjo ant stalo. Nesureagavau , kaip sviedžiau jį į juodaplaukį. Jis taip pat nespėjo sureaguot ir puodelis susidūrė su jo petimi. Vaikinas suriko. Stvėriausi stalo krašto , bet ranka praslydo , tad parkritau ant virtuvės grindų vos tik galva susidūrė su plytelėmis netekau sąmonės.

Noriu ilgų nuomonių 

Hope HotelOù les histoires vivent. Découvrez maintenant