†Pažaiskim† [BAIGTA]

2.5 epizodas

Ketinom pradėti maketo konstrukciją mat brėžiniai jau buvo paruošti, tačiau tada pastebėjau, kad Trėjaus nėra.

-Trėjus neateis? - pasiklausiau kanceliarines prekes dėliojančios Maltos.

-Ponia Steyn tikriausiai vėl pasikvietė, - pakilnojo pečiais ji.

Na taip, Ponia Steyn mums dėsto lotynų kalbą ir tuo pačiu metu yra mokyklos direktorė bei mama. Trėjaus mama. Šiaip ji tikrai maloni ir ne iš tų baisųjų raganų mokytoja, kad net leido mums bendraut su vaikinu ir lankyt kartu pamokas. Šiaip nesuprantu kodėl jis mokosi čia, o ne kokioje berniukų mokykloje, bet aš ir nesigilinu.

-Ode ir Karina, galit pripilti į šiuos indelius vandens? - Malta padavė keturis plastmasinius puodelius ištepliotus jau seniai nebenuplaunamais dažais.

Paiemiau juos iš merginos rankų ir paraginau Kariną eiti kartu. Atsidūrus bendram tuolete pradėjau pilti pirmąjį puoduką. Kai šis buvo pilnas pakišau sekantį po kranu ir laukiau kol jis prisipildys vandens. Tačiau srovė pradėjo silpnėti ir po truputį skaistus vanduo tapo į tirštų tamsiai raudoną skystį. Mano ranka, kuria laikiau indelį pradėjo drebėti, o kūnas prakaituoti. Jaučiau kaip baimė kyla per gerklę ir, kad šiandieniai suvalgyti makaronai greitai atsidurs ant žemės. Neiškentus mečiau stiklinę skardžiai suklykdama. Pažvelgiau į Kariną, kuri išsigandus žiūrėjo į mane. Tada vėl atsisukau į kriauklių pusę, tačiau ant žemės mėtėsi tik plastmasinis indelis, o aplink jį - išsipylęs vanduo. Nenutuokiau kas čia ką tik įvyko. Viskas atrodė taip beprotiška ir kartu tikroviška, maniau, kad net jaučiau tą kraują tekantį iš krano.

-Ode, ar viskas gerai? - mergina visą laiką stovėjus šalia uždėjo savo ledinę ranką man ant peties.

-Ma-manau, kad taip, - išmykčiojau.

-Kas nutiko? Kodėl rėkei?

-Nežinau, tiesiog pasirodė, kad kai ką mačiau. Geriau grįžkim.

Grįžusios į kambarį jame radom Maltą ir Trėjų.

-Ei, kur jūs taip ilgai? - paklausė rusvaplaukė.

-Nesvarbu, tai gi nuo ko pradėsim?

-Manau, kad kiekvienas turėtų daryti po atskirą atrakcioną. Taip būtų greičiau, - išdėstė Trėjus.

-Puiku, galime taip ir daryti.

.

-Neeeeeee! - riktelėjau staigiai pašokus iš lovos.

Mano kakta tekėjo prakaito lašiukai, o krutinė kilnojosi. Jaučiau tarsi nukritus iš dešimto aukšto. Galva svaigo ir viskas sukosi aplink. Papurčiau galvą ir viskas pamažu tapo kaip ir įprastai. Pažvelgiau į laikrodį, kuris rodė aštuonias minutes po dvylikos, o tada į Karinos lovą. Mergina sėdėjo atsirėmusi į pagalvę ir rankoje laikė sąsiuvinį bei tušinuką. Šalia stovėjo silpnai šviečianti lempa. Regis Malta vienintelė sau ramiai parpė.

-Košmaras? - paklausė.

-Mhm, o tu kodėl nemiegi?

-Nemiga,- tarstelėjo ir nuleidus galvą į sąsiuvinį pradėjo kažką rašytis.

Ir vėl tas šaltis. Kiek įmanoma stipriau įsisupau į anklodę, o tada padėjau pavargusią galvą ant minkštos pagalvės.

Sumaniau truputį paįvairinti istoriją ir man įdomu ką apie tai manot :DDD