- Ką tu padarei? - lėtai ištariau.
- Nekartosiu, puikiai mane girdėjai. - tarė ir apsisukusi ruošėsi išeiti.
- Sustok. - pačiupau ją už riešo. - Kada ėmei žudyti? Aš neatpažįstu tavęs, Melanie.
- Aš tau niekada neatleisiu, Zayn. Už viską ką padarei tu kentėsi. - pasakė.
- O ką aš padariau?
- Tu dar klausi?! - ištraukė savo ranką iš manosios.
- Kas nutiko tai Mel, kurią mylėjau? Kur dingo ta mergina, kuri džiaugėsi gyvenimu? Kas tau atsitiko?
Ji žiūrėjo į mane pykčio kupinomis akimis.
- Galbūt aš tapau Mila Rudd, nes Melanie's nebeliko, Malik.
Sustingau kai ji ištarė mano pavardę. Ji niekada jos nesakydavo. Nei būdama Mel, nei būdama Mila, o dabar..
- Ką aš padariau ne taip? - paklausiau.
- Aš tave mylėjau, Zayn, bet tada tu dingai. Tuomet seserys manęs nepaliko, bet pasirodo tu buvai susijęs ir su jomis.
- Tai ne mano kaltė. Tu manai, kad aš pasinaudojau Sarah ir, kad vairavau automobilį, kuris partrenkė Zoe?
- O ką man dar galvoti?!
- Tu klysti, Mel! Visa tai Ian darbas!
- Ian? Prie ko čia jis?
- Mes buvome draugai iki kol jis partrenkė Zoe, nuo tada buvome ne tokie geri draugai.
- Aš netikiu tavimi! Nei vienu tavo žodžiu! - jos akyse kaupėsi ašaros.
- Ką turiu padaryti, kad patikėtum? Padarysiu bet ką. - tariau žiūrėdamas į ją.
- Aš vistiek nepatik..
- Jis sako tiesą, Melanie. - tarė Sarah pertraukdama Mel.
Ji atsisuko į savo visas seseris.
- Negali būti. - ji purtė savo galvą.
- Melanie, Zayn tave myli. Jei netiki paimk jo telefoną ir jį atrakinusi viską suprasi. - pasakė Zoe.
-Melanie akimis-
Atsisukau į Zayn, kuris išsitraukė telefoną iš kišenės. Paėmiau jį iš jo rankų. Atrakinau ir nustebau pamačiusi jo ekraną. Tai buvo mano ir jo nuotrauka kai buvome klube. Tada buvome labai laimingi, bet kodėl ši nuotrauka jo telefone?
- Kodėl ta nuotrauka čia? - paklausiau Zayn.
- Aš pamilau Milą, nors tai buvai tu, bet aš niekada tavęs nepamiršau, Mel. Aš visada mylėjau tik tave, o šis išbandymas su Mila tebuvo įrodymas kaip stipriai tave myliu, nes pamilau tave ir vėl. - pasakė.
Ašaros jau riedėjo mano skruostais kai atidaviau Zayn jo telefoną.
- Man reikia laiko.. - pasakiau pažvelgdama į jo rudas akis, o tada tiesiog pabėgau..
Nežinau ar Zayn mane vijosi. Žinau tik tai, kad bėgau tolyn, nors nežinojau kur.. Sustojau. Pakėliau akis į dangų.
- Ką man daryti? - sušnibždėjau.
Tada vėl nuleidau akis į žemę ir šįkart ėjau namų link. Jau žinau ką turiu padaryti..
-Zayn akimis-
Ji tiesiog išėjo. Visai kaip tada kai jos netekau.. Dabar kai žinau visą tiesą nežadu jos ir vėl paleisti. Aš ją myliu ir tai įrodysiu!
- Zayn, ar tau viskas gerai? - paklausė Mia.
Apsidairiau. Mes vis dar kavinėje tik jau be Mel, esu čia tik su kitomis Holt seserimis.
- Man viskas gerai. Tiesiog tai buvo labai daug informacijos. Manau tiek man, tiek Mel reikės laiko. - atsakiau.
- Žinoma. Ir jei reikės kokios pagalbos tu žinai, kad gali manimi pasitikėti.
- Tu turėtum padėti Melanie, o ne man. Ištikrųjų aš nevertas nei trupučio jos meilės.
- Nekalbėk taip! Tu nekaltas dėl to kas įvyko praeityje.
- Aš kaltas, nes ją palikau.
- Manau tam turėjo būti svarbi priežastis, ar aš klystu?
- Ne. Visada ir visur buvo Ian. Jis man įsakė pasitraukti nuo Mel, nes kitaip jai grėstų pavojus.
- Jei tu pasitraukei, tada kodėl įvyko ta avarija? Juk Melanie sakė, kad Mila Rudd buvo siųsta jos nužudyti, taip?
- Geriau pagalvojus, tu sakai tiesą, bet Mel turėjo ir kitų priešų.
- Kokių?
- Victoria Scott. Ji sumokėjo Jake Frescott, kad jis "pažaistų" su Melanie.
- Kaip tai suprasti?
- Dėl to kaltas aš, nes Viki man rodė simpatijas, bet aš pamilau Mel. Todėl Viki nusprendė keršyti.
- Mano sesuo tikrai daug iškentė.
- Taip, žinau.. Vienintelis dalykas, kurio dabar noriu, tai ją susigrąžinti. Aš myliu Melanie ir padarysiu bet ką, kad tik ji grįžtų pas mane.
- Linkiu sėkmės, nes nemanau, kad bus lengva.
Šyptelėjau.
- Iki kito karto. - pabučiavau ją į skruostą.
- Iki, Zayn. - nusišypsojo.
Grįžau namo ir galvojau apie viską. Apie visus įvykius nutikusius per šią dieną. Staiga pasigirdo skambutis į duris. Pakilau nuo sofos ir tingiai nuėjau atidaryti durų. Kai jas atidariau pasigailėjau, kad tai padariau.
- Sveikas, Zayn. - tai buvo Perrie.
Akimirką negalėjau pratarti nei žodžio, bet staiga susivokiau.
- Ko tau čia? - nesistengiau būti malonus.
- Atėjau pasikalbėti.
- Mes neturim apie ką kalbėti, Perrie. - tariau užtrenkdamas duris tiesiai prieš ją.
Pradėjau eiti link svetainės, bet išgirdau kaip Perrie atsidarė duris ir atsekė paskui mane.
- Galėtum ir mandagiau. - suzyzė.
- Dink iš čia. - net neatsisukęs pasakiau.
- Nuo kada tapai toks šaltas?
Neiškentęs atsisukau į ją.
- Gal paklausk to savęs?! - užrėkiau.
- Ramiau, Zayn. Nenoriu pyktis.
Papurčiau galvą ir nusijuokiau.
- Nenori pyktis? Nemanai, kad tam jau seniai per vėlu? - tariau.
- Tu pyksti ant manęs? - paklausė.
- Pasakyk man, ar atleistum žmogui, kuris tave išdavė? - stebėjau jos reakciją.
- Juk jau sakiau, kad suklydau. Aš myliu tave, Zayn.
- O aš tavęs nemyliu, Pezz. Viskas pasibaigė kai pabėgai.
- Tu negali taip sakyti. - mačiau kaip sudrėko jos akys.
- Išeik, Perrie, taip bus geriau.
- Ne, Zayn, aš neišeisiu. Tu negalėjai taip paprastai imti ir mane pamiršti.
- Tam buvo svari priežastis, Pezz. Tu mane išdavei su mano draugu. - stengiausi valdyti savo agresiją, nes visai nenorėjau sužeisti Perrie.
- Gerai, aš padariau klaidą! Nejau smerksi mane už tai visą gyvenimą? - jos skruostu nuriedėjo ašara, kurią ji greitai nubraukė su ranka.
- Perrie.. - priėjau prie jos ir pakėliau jos galvą, kad žiūrėtų man į akis.
Jos mėlynos akys buvo pilnos sūraus skysčio, kuris tik ir bandė išsiveržti. Mano kūną apėmė gailestis.
- Jei tau bus geriau, aš tau atleidžiu. - pasakiau.
Ji vis dar žvelgė į mane taip lyg dar kažko tikėtūsi.
Tuomet pasilenkiau prie jos ir pabučiavau į skruostą, apkabinau ją.
- Turi susitaikyti su tuo, kad jau niekada nebebūsime kartu..
