The Leader (N.H) SUSTABDYTA

5.

Tikėjausi rasti negyvą kūną ant žemės, bet neradau. Perrie atsidūso ir suniurzgėjo:

- Ir dėl ko visi čia "miršta"?

Pajaučiau kaip kažkas sugriebė mano alkūnę ir staigiai nusitempė nuo minios. Tai buvo Niall. Jis sumurmėjo:

- Ten nesaugu...

- Gerai, nuo kada tu esi mano sargybinis? - piktokai tariau. - Aš jau ne maža mergaitė, galiu pasirūpinti savimi!

Niall pavartė akis ir ramiai tarė:

- Mokytojai kažką rezga... jie darys kažkokias žaidynes, bet aš apie jas nieko nežinau.

Aš susimasčiusi žiūrėjau į minią. Mokytoja atsistojo ant pakylos ir tarė:

- Visi sustokite tvarkingai šalia vienas kito.

Mokiniai padarė kaip liepti. Mokytoja nusišypsojo ir tarė:

- Atleiskit, vygdau nurodimus...

Vos tik ji ištarė šiuos žodžius į mokinius buvo paleisti dūmų kamuoliai ir jie iškarto krito ant žemės. Gudresni bandė pabėgti, bet į juos buvo šauti tazeriai.

- Kur Harry ir Zayn? - išsigandusi paklausiau.

- Nesijaudink... jie saugūs.

- O kaip Perrie?

- Zayn ją prigriebė - nusišypsojo.

Aš tyliai tariau:

- Tu gi žinai, kad jie vis vien pastebės jog mūsų trūksta - nerimastingai tariau.

Niall pavirto lape ir priėjo šiek tiek arčiau prie mokinių. Po kelių minučių jis grįžo su buteliuku burnoje. Atvirtes žmogum jis sušuko:

- Bėk paskui mane! Man atrodo jie pastebėjo mus!

Aš visa sustingau ir pradėjau tankiai kvepuoti. Vos privertusi savo kojas judėti žingsnis po žingsnio sekiau Niall. Mes bėgom pro įvairiausius bruzgynus ir kliūtis. Galiausiai Niall sustojo prie uolos.

- Ir kas dabar? - dūsdama paklausiau.

Niall pradėjo rankomis grabalioti uolą.

- Niall dabar ne laikas glebesčiavimuisi su uola! - surikau.

Jis atšovė:

- Čia kažkur yra mygtukas kurį paspaudus įleis tave į uolą. Tik aš neprisimenu kur jis!

Aš prisijungiau prie jo. Netrukus uola atsidarė. Mes su Niall kuo greičiau sugužėjom vidun. Truputi pailsėje nusprendėm testi kelionę.

- Kur dabar trauksim? - paklausiau.

- Nesijaudink, pasistengsiu jog kelionė būtu ilga... visai neblogas vaizdas matyti tave su naktiniais.

- Dar kažką pasakyk apie mane ir aš tau liežuvį išrausiu - pagrasinau.

Niall sukikeno ir nusimoves švarką padavė man:

- Imk.

- Ačiū...

Po kiek laiko mes išėjome iš uolos. Išlindome prie krioklio. Niall griebė mano ranką ir nusivedė prie krioklio.

- Srovė labai didelė, tad laikykis manęs - įspėjo.

- Pala, pala... mes lysim po vandeniu! - surikau.

- Na taip...

- Niall aš su baltais naktiniais! Ar žinai kas nutinka kai ant baltų rūbų ir nuogo kūno yra užpilamas vanduo?!

Niall ramiai tarė:

- Tai lysk nuoga.

*******

- Nereikėjo taip smarkiai trenkti! - pasitrynė petį Niall.

Mes buvome krioklio viduje. Ten jau mūsų laukė Perrie, Zayn ir Harry.

Perrie kikeno, Zayn niurzgėjo, o Harry buvo nuraudes. Mat mano balti naktiniai buvo permirke ir aš vis užsidenginėjau. Niall be perstojos spoksojo į mano kūną.

- Nori antro? - paklausiau.

Niall nuraudes nusuko veidą ir tarė:

- Ar kažkas turi jai sausų rūbų?

- Aš turiu, bet jie po krioklio dar vis džiūsta... - tarė Perrie.

Aš pavarčiau akis.

- O rankšluosčiai?

Harry nusišypsojo ir žaismingai tarė:

- Tau pasisekė. Čia yra likes vienas sausas rankšluostis! Imk! - padavė baltą, švarų rankšluostį.

- Ačiū Harry.

Greitai nulėkiau už didelės krioklio sienos. Nusimoviau šlapius naktinius ir apsivijau rankšluosčiu. Kai išėjau Niall nebuvo nė kvapo.

- Kur Niall? - paklausiau.

- Ruošia lovas - tarė Zayn.

Perrie sukikena:

- Gigi, tu miegosi su Niall viename kambaryje!

- Ką?!

- Nesijaudink man irgi nėra taip gera, nes miegosiu su Zayn ir Harry...

Harry atsistojo ir pasiūlė visiems paruošti vakarienę. Jis paprašė Perrie pagalbos. Zayn nenorėdamas likti vienas su manim pasiūlė užkurti laužą. Galiausiai likau viena sedėti ant šaltų grindų. Šiek tiek pamąsčiau apie savo sielos gyvūnus. Kokie jie? Staiga mano mintis nutraukė Niall.

- Lovos paklotos! Eik prigulk. Po krioklio tau turėtu būti šalta.

- Ir yra šalta - tariau.

Niall suemė mano plaštaką. Aš jo delną nukračiau ir piktai tariau:

- Neliesk manęs!

- Kodėl taip piktai? - sutrikes paklausė.

- Aš tiesiog... pavargusi - sumelavau.

Niall palinksėjo ir tarė:

- Gerai pailsėk.

- Mhm...

Greitai nužingsniavau už krioklio sienos. Atsirėmusi į ją iškvėpiau orą. Nežinau kodėl, bet kai jis mane paliečia, kraujas tiesiog užverda. Nulėkiau į mūsų kambarį. Praradau amą pamačiusi jog mūsų lova yra dvigulė. Praleisdama pyktį kritau ant lovos ir užsiklojusi antklode užmerkiau akis.