Man buvo dar tik šešeri kai padėjau savo gležną rankytę ant liūto galvos. Tada supratau jog esu kitokia. Tėvai išsigando manęs ir kai man sukako aštuoniolika išvežė į "kitų" mokyklą. Pasirodos buvau ne viena kuri gebėjo be baimės liesti gyvūnus. Ten susiradau daug draugų, bet viskas sugriuvo kai mokytojai nusprendė tituliuoti kelis mokinius jeigu jie laimės kovą. Gal ir atrodo kaip menkniekis, bet per šias kovas yra žūstama. O viskas priklauso tik nuo tavęs ir tavo sielos gyvūnų...