Lauke stovėjo tuntas mokinių. Jie visi nekantravo ir iš džiaugsmo šokinėjo.
- Kodėl jie taip keistai elgiasi? - paklausiau.
Perrie man taip ir neatsakė, o nubėgo pas Harry. Aš aplinkui dairiausi ieškodama Zayn. Galiausiai suradau jį stovintį pačiame gale, kuo atokiau nuo visų. Priėjau prie jo. Jis nustebes tarė:
- Ar tu jau žinai savo sielos gyvūnus? - paklausė.
- Dar ne...
- Tai ką tu čia darai! - suriko.
- N-nežinau, tiesiog...
- Dabar čia vyksta sielos gyvūnų paroda - paaiškino pertraukdamas mano kalbas. - Jeigu nežinai savo sielos gyvūnų, tau čia ne vieta! Eik kur nors atokiau ir viską stebėk, kad kitą kartą nors bent kažką žinotum!
Aš paklausiau jo patarimo ir atsitraukiau. Netrukus atėjo Harry eilė. Jis žengė priekin užmerkė akis. Jo veidas atsipalaidavo ir staiga jis pavirto rudu, mielu šunim.
Mokytoja paplojo:
- Nuostabu Harry, kaip visada be jokių nesklandumu! Tavo sielos tikrasis gyvūnas. O dabar parodyk sielos sergėtoją!
Harry atvirto žmogumi ir šiek tiek paiilsėjes vėl užmerkė akis. Šį kartą jo veidas buvo perkreiptas skausmo ir jis pavirto vilku.
Mokytoja dar kartą paplojo ir tarė:- Gerai Harry. Dabar bus sunkiausia dalis. Turėsi pavirsti sielos lyderiu. Praeitą kartą tau nepavyko, bet tikiu jog šį kartą pavyks... - sumurmėjo mokytoja.
Harry dar šiek tiek pabegiojo ir sustojes pavirto atgal žmogum. Šį kartą jam reikėjo daugiau laiko poilsiui. Galiausiai jis atsistojo ir užsimerkė. Jo kakta pasipylė prakaitu. Jis suraukė antakius. Jis buvo įpykės. Įtūžes. Jis pradėjo smarkiai didėti. Galiausiai jis pavirto milžiniška meška.
Mokytojos raumenys įsitempė. Kai kurios merginos žengė žingsnį atgal. Harry suriaumojo ir puolė mokytoją. Ji išvengė smūgio, bet Harry kliudė jos kelį su nagais. Jis pasruvo krauju. Niall su Zayn apkabino ji už užnugario. Zayn žvilgtelėjo į Perrie. Jis jai palinksėjo. Perrie užsimerkė ir pavirto nuodingu voru. Harry nustūmė Niall su Zayn ant žemės. Kai jis jau buvo užsimojes aš atsistojau prieš jį ir sušukau:
- NE! - tačiau pasigirdo ne žodžiai, o riaumojimas.
Aš suriaumojau kaip tigras. Harry letena nusileido ir jis atvirtes žmogum krito ant žemės. Aš pribėgau prie Harry ir suėmusi jo ranką papurčiau.
- Harry!
- Jam viskas gerai... - pasakė Niall.
- Ne! Ar gulinčiam žmogui be samonės ant žemės kada nors buvo gerai?! - surikau.
Niall priėjo prie Harry ir pakėlė jį nuo žemės.
- Ačiū - padėkojo Niall ir išėjo.
Greitai atsistojau ir pagavau Zayn svajingai žiūrint į Perrie kuri jau spėjo atvirsti žmogum. Aš palaimingai šyptelėjau ir nukėblinau prie jo.
- Ko tau? - suirzes paklausė.
- Tiesiog pasakyk jai ir viskas... - tariau.
- Ką pasakyt? - sutrikes paklausė.
- Ne, nieko - tariau ir pamojavau Perrie.
Perrie pribėgusi tarė:
- Va čia tai ir buvo...
- Mhm.
Jau norėjau paklausti Zayn vieno klausimo, bet atsisukus jo neradau. Šalia manęs nukrito tik ruda plunksna.
- Kur Zayn? - paklausiau.
- Nežinau - atsakė Perrie - Beje mums laikas grįžti atgal į savo kambarius.
Aš palinksėjau ir mes abidvi nužingsniavom atgal į mokyklą.
***
Vos tik grįžom atgal į kambarį griuvom į lovas. Aš pirmutinė nutraukiau tylą:
- Dėl Harry... ar tu ruošeisi jį nužudyti?
- Mmmm... galima pasakyti, kad taip...
- Kodėl?
- Jeigu ne tu jis jau seniai būtu nužudes mokytoją ir kitus mokinius.
- ... Kokie Zayn sielos gyvūnai? - paklausiau.
- Nežinau... nieks nežino. Jis slepia savo sielos gyvūnus.
- Aš einu po dušu - nukreipiau temą.
- Geriau nesiartink prie jo - tarė Perrie prieš man uždarant tuoleto duris.
Na chebryte kaip istorija?
Beja noriu pasakyti jog laikas dar vis vyksta "prieš metus" todėl nepasimeskit! :)
YOU ARE READING
The Leader (N.H) SUSTABDYTA
FantasyMan buvo dar tik šešeri kai padėjau savo gležną rankytę ant liūto galvos. Tada supratau jog esu kitokia. Tėvai išsigando manęs ir kai man sukako aštuoniolika išvežė į "kitų" mokyklą. Pasirodos buvau ne viena kuri gebėjo be baimės liesti gyvūnus. Te...