The Leader (N.H) SUSTABDYTA

4.

Mano miegą nutraukė nagų krebždesys. Vos pramerkiau akis. Prie mano lovos matėsi juodas siluetas. Jis buvo ne žmogaus. Jis buvo gyvūno. Tačiau jis nesiartino prie manęs, jis artėjo link Perrie. Man užteko vos kelių minučių, jog supraščiau kas ten. Tyliai tyliai prie Perrie artinosi Pantera. Nežinojau ką daryti todėl tiesiog sušukau:

- Ah!!! GELBĖKIT!

Pantera iš karto pažiūrėjo į mane ir suurzgusi šoko pro langą. Perrie iš karto pašoko ir suriko:

- Kas?! Kas ne taip?

- Ne... aš sapnavau košmarą... viskas gerai - sumelavau.

Perrie tik pažvairavo į mane akimis ir apsisukusi užsitraukė antklodę iki ausų. Palaukiau kelias minutes jog įsitikinčiau ar Perrie užmigo. Tyliai pravėriau langą ir iššokau. Nusileidau ant minkštos žolės. Keista, bet Pantera vis dar buvo ten. Aišku vos tik ji mane pamatė nėrė į krūmus. Nežinau kas man užėjo, bet nusekiau paskui ją. Mane nuo mažens žavėjo didžiosios katės. Kadangi Pantera nepuolė draskyti manęs į skutelius supratau jog tai vienas iš mokinių, tad nebijojau. Bėgau kiek įkabindama, bet galiausiai sustojau atsikvėpti. Plaučiai degte degė. Kritau ant žolės ir žvilgtelėjau į žvaigždėtą dangų. Užmerkiau akis. Aišku planavau tik trumpam pagulėti, bet ši užduotis buvo per sunki ir aš galiausiai užmigau.
***
Atsikėliau sulig pirmais spinduliais. Staiga kažkas sušnarėjo krūmuose. Pajutau kaip kraujas sutekėjo į smilkinius. Bet iš jų išlindo ne žveris,  ar kaip tikėjausi Pantera, bet Niall. Viena dalis manęs nusivylė jį pamačiusi, o dar kita apsidžiaugė. Niall sutrikes paklausė:

- Gigi Hadid? Ką tu čia darai?

- Vadink mane tik Gigi. Kreiptis į mane pilnu vardu yra keista.

- Kodėl?

- Todėl, kad aš taip pasakiau Niall Horan.

Jis pavartė akis ir tarė:

- Tau šalta - pradėjo nusieminėti savo baltą švarką.

- Oi tik nereikia man to džentelmeno vaidybos! - numojau ranka ir nusisukau nuo jo.

Jis priėjo prie manęs ir jau norėjo paliesti mano ranką, bet aš jam trenkiau.

- Neliesk manęs! - surikau.

Jis atsitokėjo. Staiga pajutau ant galvos kažkieno ranką.

- Gerai gerai jau užteks - pasigirdo žaismingas balsas.

- Harry?

Greitai apsisukau ir puoliau jam į glėbį. Jis nusijuokė ir apglebė mane savo rankomis. Niall kuo greičiau apsisuko ir pasišalino. Harry palydėjo mane iki lango.

- Žinai... Niall nėra blogas vyrukas. Jis tiesiog yra uždaras ir tiek - pridūre Harry.

Aš tik palinksėjau ir perlipau per langą vidun. Harry man pamojavo, atsakiau jam tuo pačiu. Vos tik apsisukau atsitrenkiau į Perrie.

- Na tai ką jau mūsų Gigi veikia naktį su Harry Styles?

Aš atsidūsau ir tariau:

- Pasidarom arbatos ir tada aš tau viską papasakosiu.

Ji dar varstė mane savo akimis, bet galiausiai išėjo daryti arbatos. Po kelių minučių Perrie grįžo su puodukais pilnais mėtų arbatos.

- Na? - nekantriai paklausė.

- Viskas buvo ne taip kaip tu įsivaizduoji - sukrizenau, bet greitai nutilau. - Pradžia buvo tokia, jog atsikėliau nes išgirdau kažkokį krebždėsį. Pasirodos prie tavęs sėlino Pantera tad aš suklykiau. Tada kai tu "tipo" užmigai, iššokau pro langą nes labai norėjau sužinoti kas tas mokinys buvo. Aišku panteros nepavyjau todėl sustojau vidury miško ir stebėdama žvaigždes užsnūdau. Tada atsikėlusi ryte sutikau Harry ir jis mane palydėjo - išbėriau.

Perrie netikėdama manimi nutilo ir pasiurbčiojusi arbatą tarė:

- Dėl panteros netikiu, bet del vietos su Harry patikėsiu - nusišypsojo.

Aš tik atsidūsau ir šyptelėjau. Staiga netikėtai sukaukė sirena ir mes su Perrie apsidairiusios nulekėm į lauką. Bėgom kiek tik įgalėdamos, tačiau kuo arčiau ėjom prie minios, tuo didesnis šleikštulys kilo viduje.