Nanny // z.m. ✓

-28-

"Tai kokia proga jūs čia atvykot?" paklausiau uždariusi duris ir lydėdama juos link svetainės.

"Aš atvykau į Angliją verslo reikalais, o Mel prisidėjo." pradėjo Harry ir atsisėdo ant sofos. "Nusprendėm užsukti pažiūrėti kaip laikais, kai spauda nenustoja rašyti nesąmonių."

"Man viskas gerai." nusijuokiau ir Harry pažvelgė į laikraščių krūvą su straipsniais, kokia aš barakuda, aukso ieškotoja.

"Tikrai?" paklausė Mel parodydama į laikraščius.

"Visiškai." linktelėjau ir atsisėdau ant fotelio.

"Kažkodėl aš abejoju." pasakė Harry. "Jei tik nori aš galiu..."

"Viskas gerai." aš įsiterpiau.

"Tą mergaitė skaito šį šlamštą, kad pasijuoktu." į svetainę įėjo Ponia Roza. "Visa rytą ji juokėsi skaitydama." ji papurtė galvą. "Aš net nesuprantu kas ten juokinga."

"Zayn irgi nesupranta." pasakiau išsišiepdama.

"Aš ir suprast nenoriu." pasakė Ponia Roza. "Namų šeimininkė nedraugiška ir nepaklausė ar norėtumėt ko nors, todėl aš paklausiu. ar norėtumėt ko nors?" ji jiems nusišypsojo.

"Aš ne namų šeimininkė." pataisiau ją. "Aš auklė."

"Taip ir toliau manyk." ji numojo į mane ranką.

"Arbatos jei galima." nusišypsojo Mel.

"Man nieko." pasakė Harry laikydamas Mel delną savuosiuose.

Ponia Roza linktelėjo ir apsisukusi išėjo. Aš geriau įsižiūrėjau į jos pirštus ir pastebėjau blizgantį žiedą.

"Ji maloni moteriškė." pasakė Mel.

"Kada spėjot?" paklausiau pažvelgdama į juos.

"Ką spėjom?" paklausė Harry.

"Šitai." parodžiau savo pirštus ir pajudinau tą, kuris turėtu turėti vestuvinį žiedą.

"Už vakar." jis truktelėjo pečiais.

"Ir manęs nepakvietėt?" išsižiojau.

"Mes buvom Las Vegase." paraudonavusi pasakė Mel.

"Oh, oh, jūs šelmiai." man pasakius Mel sukikeno, o Harry išsišiepė. "Sveikinu."

"Ačiū." nusišypsojo Mel.

"O dabar norėčiau išgirsti šia istoriją. "pasakiau atsisėdama ant fotelio kampo. "Prašyčiau papasakoti, nes nepaliksit šio namo, kol nepapasakosit."

"Gerai, gerai." pasakė Harry pavartydamas akis. "Papasakosim."

***

"Roza išvažiuoju vaikų!" sušukau pasiimdama vienos iš mašinų raktą.

"Sėkmės." ji pasakė pasirodžiusi tarpdurį.

"Ačiū." nusišypsojusi išėjau iš namų.

Garaže įsėdau į mašiną, Audi, jei neklystų, ir išvažiavau parsivežti dvynių.

Bruno dabar negali jų paimti, nes jis šiandien vežioja Zayn. Todėl važiuoju aš, bet man tai netrukdo. Aš visada norėjau nuvažiuoti juos pasiimti.

Sustojusi prie mokyklos žiūrėjau į išeinančius vaikus ir laukiau kol pasirodys dvyniai. Žinoma laukti ilgai ne teko. Jie ėjo su kitais trejais vaikais ir juokėsi. Man net šypsena ant veido pasirodė, kai pamačiau Mėja su draugais. Prisiminus tą dieną kai ji sakė, kad neturi draugų...

Pamate mane dvyniai atsisveikino su draugais ir padėjo bėgti link manęs. Aš nusijuokiau ir pritūpusi ištiesiau rankas. Jie iškarto mane apkabino ir aš sukikenau vos nenukritus atbulomis.

"Hope." jie atsitraukė ir pažvelgė į mane.

Dar vienas dalykas. Po pirmos savaitės mano sukryžimo jie nustojo mane vadinti aukle, dabar visada vaidina mane Hope.

"Lukai, Mėja." šyptelėjau jiems. "Pasiruošę vykti namo?"

"Taip." jis išsišiepė ir aš atsistojau.

"Niekada nemačiau, kad Lukas ką nors taip prisileistų ką nors." pasukusi galvą į šoną pamačiau moteriškę, kuri laikė savo sūnaus ranką, kuris spėju yra Luko draugas. "Atsiprašau mano vardas Elima." ji nusišypsojo ir ištiesė ranką.

"Hope." paspaudžiau.

"O aš tą žinau." ji nusijuokė. "Apie tave skamba žinios ir rašoma laikraščiuose."

"Oh." išsižiojau. "Um." net nežinojau ką sakyti.

"Aš tavęs nesmerkiu ir nekaltinu." ji greitai pasakė. "Tai tavo sprendimas, žmonės turėtu tave palikti ramybėje."

"Viskas buvo suvaidinta." pasakiau nusijuokdama.

"Ką?" ji pasimetė.

"Tą vieta kur aš ir Zayn tipo mylėjomės prieš vestuves buvo suvaidinta." pasakiau ir ji išsižiojo. "Harry ir aš turėjom susituokti, nes mūsų tėvai taip norėjo. Jis turi mergina, na dabar jau žmoną, ir aš nenorėjau jų išskirti todėl sugalvojau tokiu būdų sugriauti vestuves."

"O, wow." ji pasakė. "Ar tu labai pyktum jei aš tai parašyčiau laikraštyje kuriame dirbu?" ji paklausė.

"Nei kiek." papurčiau galvą. "Nors man ir netrukdo ką dabar rašo." pasakiau.

"Netrukdo?" ji paklausė.

"Ne." papurčiau galvą. "Jei ryte paskaitau laiminga diena turiu. Vien prisiminus mane suima juokas."

"Hope." pažvelgiau į Mėja.

"Taip?" paklausiau.

"Noriu valgyt." ji pasakė.

"Atsiprašau." pažvelgiau į Elima.

"Nieko tokio." ji išsitraukė kortelę iš rankinuko. "Paskambink gal kada susitiksim kavos." ji nusišypsojo ir aš paėmiau kortelę.

"Būtinai." pasakiau. "Iki."

"Iki." ji nuėjo, o dvyniai atsisėdo gale.

Įsėdau į mašiną ir užvedusi išvažiavau. Dvyniai man pasakojo ką šiandien nuveikė, ką naujo sužinojo ir visa kita, o aš įdėmiai klausiausi jų. Galiausiai mes parvažiavom namo ir kiemą mačiau, mašiną, kurios anksčiau nemačiau.

Įėjus į vidų dvyniai nulėkė į savo kambarius, o aš nuėjau į Zayn kabinetą, Ponia Roza sakė, kad jis ir svečias ten. Svečias ji pasakė tarsi tai kažkas ko ji geriau daugiau nematytų.

Sustojau priešai Zayn kabineto duris ir gyliai įkvėpusi pabildenau. Išgirdusi 'Užeikit' atidariau duris ir sustingau.