10 reasons not to die [BAIGTA]

Day 1892

-iš trečio asmens pozicijos-

Žiūrėjau į vaizdą priešais save, susiraukdama. Vaizdas žemiau buvo visiškai pribloškiantis. Žalių medžių alėja buvo matyti nuo skardžio ant kurio aš buvau, man visiškai po kojomis galėjai matyti nuolat sruvenantį upelį, bei vandeniui tekėti trukdančius didelius akmenis.

Ši vieta buvo graži, be abejonės, bet kas norėtu savo vestuves švęsti čia?

Apsižvalgiau, pastebėdama šviesiai rožines ir kelias visiškai raudonas rožių puokštes. Atsisėdau ketvirtoje eilėje, ne per toli ir ne per arti. Pasitaisiau savo violetinę suknelę, prisėsdama prie panašaus amžiaus mergaitės. Ji vilkėjo rožinę suknelę, o jos blondiniški plaukai buvo tobulai sugarbanoti. Ji visą laiką buvo išsišiepusi ir pastoviai atsisukdavo atgal, bandydama pastebėti nuotaką.

Jaunikis ir visi pabroliai buvo išsirikiavę toliau po dešine. Jaunikis vilkėjo klasikinį juodą kostiumą su derančiu juodu kaklaraiščiu. Jo tamsūs plaukai buvo sukelti, ir net jei jis ir šypsojosi kaip pamišęs, galėjau pasakyti, kad jis jaudinosi.

"Visi, prašome atsistoti prieš nuotaką." Kunigas paskelbė ir visi vienu metu pakilo iš savo vietų. Mergaitė šalia manęs pradėjo kikenti, kol jos auklė bandė ją nuraminti.

Mergaitė su gėlėmis ir berniukas su varpeliu pradėjo eiti link altoriaus, jis skambino varpeliu, o ji mėtė rožių žiedelius.

Mergaitė šalia manęs sudejavo ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. "Aš norėjau būti gėliu mergaitė." Ji sumurmėjo ir papūtė lūpas.

Pažiūrėjau į ją, jos kristalinio mėlynumo akys taip pat pažvelgė į mane. "O kodėl nesi?" silpnai šyptelėjau.

Ji šiek tiek nustebo. "Jie sakė, kad aš per sena." Ji atsiduso. "Bet man tik vienuolika!"

Greitai pasirodė ir pamergės, tad aš dar kartą nusišypsojau mergaitei. "Gal kada nors kitą kartą?" pasiūliau.

Ji gūžtelėjo. "Turbūt." Sumurmėjo. Ji ištiesė man savo ranką ir aš ją paspaudžiau. "Aš esu Mallory Moran."

Nusijuokiau ir pakračiau ranką. "Smagu susipažint, Mallory."

Mallory jau norėjo klausti koks mano vardas, bet prieš jei spėjant visi nutilo. Staiga nuotaka pasirodė su savo nuostabia, balta suknele. Suknelės iškirptė buvo širdutės formos, o pati suknelė buvo nelabai aptempta, bet pakankamai, kad išryškintu nuotakos kūną. Kristalai buvo ypač gražiai ir tvarkingai prisiūti, o baltas nuometas dengė jos veidą.

Esu gana įsitikinusi, kad visi buvo apstulbinti jos grožio.

"Galite sėstis." Kunigas pasakė, kai nuotaka jau stovėjo priešais jaunikį, plačiai išsišiepusi.

"Mielieji, mes šiandien susitikome..." Kunigas pradėjo šnekėti. Po penkiolikos minučių, po kelių juokelių, kunigas pagaliau baigė ir priartėjo prie tos vietos kurios visi labiausiai laukė. Pažiūrėjau į auklę šalia Mallory, kuri servetėle šluostėsi ašaras.

"Aš, Louis Tomlinson, imu tave, Remy Williams į savo žmonas, nuo šios dienos tave palaikysiu kai būsi linksma ar liūdna, kai būsi varge ar turtuose, kai būsi ligoje ar pačiame jėgų žydėjime, prisižadu mylėti tave ir palaikyti; nuo šios dienos iki kol mirtis mus išskirs." Jaunikis pasakė, jo balsas šiek tiek drebėjo.

Nuotaka nusišypsojo, kai ji iš nervų prikando savo apatinę lūpą. "Aš, Remy Williams, imu tave, Louis Tomlinson, į savo vyrus, nuo šios dienos tave palaikysiu kai tu būsi linksmas ar liūdnas, kai būsi varge ar turtuose, kai būsi ligoje ar pačiame jėgų žydėjime, prisižadu mylėti tave ir palaikyti; nuo šios dienos iki kol mirtis mus išskirs."

Buvo ilga pauzė, prieš kunigui ir vėl prakalbant. "Ponios ir ponai, su didžiausiu malonumu, pirmąjį kartą pristatau jums, Ponią ir Poną Tomlinson." Minia pradėjo ploti ir atsistojo. "Galite pabučiuoti nuotaką!"

Louis pakėlė Remy nuometą vienu judesiu ir sujungė savo lūpas su jos. Blykstės sklido iš minios, visi juos fotografavo, ir Mallory kuri vis dar buvo šalia manęs, dabar šokinėjo ir plojo.

Galiu lažintis, kad niekas nepastebėjo, bet prisiekiu mačiau kaip jaunikis savo nuotakai pasakė, "Myliu tave."

THE END

Labai ačiū, kad skaitėte, tikiuosi ši istorija jums patiko taip kaip ir man ♥ Ji tikrai nežmoniškai miela ir graži ♥Tikiuosi kiekviena/s kuris manė apie savižudybę susimastė dar kartą ko netenka ir kaip skaudu bus jo/s artimiesiems. Myliu jus xx Karolina