18 Dalis

9.6K 623 10
                                    

Kiekvieną kartą važiuodama su Zayn jausdavausi taip, lyg jis būtų padovanojęs man sparnus. Tai buvo labai baisu, žinant kokių kraupių avarijų gali įvykti, tačiau tuo pačiu tai padėdavo apie viską pamiršti, savotiškai atpalaiduodavo. Zayn veide matėsi neryški šypsena. Pastebėjau, kad ir mano lūpų kampučiai pakilę ir pati nusišypsojau dėl to.
Įsikabinau į saugos diržą, kad taip neslidinėčiau ant odinės sėdynės. Sulaikiau kvėpavimą, kai Zayn pravažiavo vos durelėmis neužkabindamas kelio ženklo.
Naktį žmonių mieste visiškai nebuvo.
Jis pradėjo važinėti "zig zag'ais", sukinėdamas vairą tai į kairę, tai į dešinę pusę.
-Zayn, nedaryk taip.
Jis atsisuko į mane, stipriai laikydamas vairą savo rankomis. Šįkart jis nevilkėjo savo odinio švarko, buvo tik su juodais marškinėliais, todėl galėjau matyti jo įsitempusius rankų raumenis.
-Bijai?
Linktelėjau galva.
Iš tiesų man nebuvo baisu, tačiau mintis, kad jis bet kurią sekundę gali mus pražudyti, nedavė ramybės.
Zayn važiavo tiesiai ir dabar šiek tiek lėčiau nei prieš tai.
-Kodėl taip bijai?- paklausė jis, patylinęs muziką.
-Na, tu gali padaryti avariją.
Jis nusišypsojo.
-Ne. Kodėl tu bijai varlių?
Pakilnojau pečius.
-Nežinau.
-Vistiek turi būti kažkas.
-Aš iš tikrųjų nežinau.
-O tu gerai pagalvok. Galbūt kas nors buvo tave išgasdinęs? Gal susapnavai kokį nors blogą sapną ar pamatei baisų filmą?
Pažiūrėjau į savo nagus.
-Galbūt.
-Papasakok,- tarė jis.
-Neturiu ką pasakoti.
Zayn staigiai sustabdė automobilį, pasuko į mišką.
-Kur važiuoji?- tariau, kai mano širdis pradėjo daužytis.
Jis tylėjo.
-Zayn, pasakyk.
-Neturiu ką sakyti, Delise,- tarė jis. Aš atsidusau.
Jo principai buvo dar didesni nei pas mažą mergaitę...
-Zayn, prašau pasakyk.
-Deli, tu man nieko nesakai ir aš tau nieko nesakysiu.
Nusisukau į langą ir bandžiau įsiminti kelią, jei kas atsitiktų, tačiau naktį nieko nesimatė...
Staiga pajutau nedidelį smūgį ir Zayn sustabdė automobilį. Jis žvilgtelėjo pro veidrodėlį, susiraukė.
-Kas yra?- paklausiau aš, tačiau jis neatsakė.
Zayn pabandė važiuoti pirmyn, tada atgal, tačiau jam nepavyko pajudėti nė į vieną pusę.
Pasipiktinęs jis ranka trenkė ir vairą. Garso signalas pasklido po mišką.
-Rodos mes užklimpome..,- tarė jis.
-Ką?- sumišusi paklausiau.
-Mes užklimpome, Delise,- pasakė jis ir išlipęs iš automobilio, pradėjo jį stumti iš galo ir iš priekio. Tačiau niekas nepadėjo.
-Gal man pastumti?- paklausiau.
-Sėdėk mašinoje,- liepė jis ir aš paklusau.
Timas nekėlė ragelio, o Elifui, Harry ir Darvinui skambinti buvo beviltiška.
-Šūdas,- nusikeikė Zayn, kai perskambinęs visą telefonų knygą, pagalbos nerado.
-Ar nuo čia iki Bradfordo toli?- paklausiau Zayn, kai jis atsisėdo atgal į automobilį.
-Septyni kilometrai.
Prikandau savo lūpą.
-Galbūt galėčiau pastumti?
-Delise... Jei nori išsipurvinti- prašau. Tačiau nieko iš to neišeis.
-Kodėl taip manai?
-Mes pasikabinome ant dugno ir, manau, kažkokia sušikta šaknis įlindo į mano priekinį ratą.
-Ar neturi kirvio?
-Ar aš panašus į tą, kuris vežiojasi kirvį?- nusišypsojo jis.
Aš tik pakilnojau pečius.
-Daug kas taip daro...
Abu trumpam nutilome. Zayn išjungė muziką, užgesino variklį ir atsilošė sėdynėje.
-Tai ką dabar darysim?- paklausiau jo.
-Lauksim rytojaus.
-Bet man reikia grįžti namo.
-Ir ką veiktum namie?
-Nieko. Tiesiog mama nerimautų.
-Gali jai paskambinti.
-Ir pasakyti, kad aš esu miške su tavimi ir, kad šiąnakt negrįšiu namo?
Zayn keistai pažiūrėjo į mane.
-Ar mama žino, kad tu su Timu?
-Taip.
-Tai ir viskas išpręsta...
-Timas gali grįžti namo be manęs. Ar tai būtų normalu?
-Jis grįžtu namo neparvežęs tavęs?- šiek tiek sumišo jis.
-Manau, kad jis galėtų...
-Kodėl iš viso tu su juo būni? Su juo nesaugu. Daugiau niekada niekur nevažiuok su juo,- pakėlę balsą Zayn.
Aš susiraukiau.
-Kodėl?
-Jis nepatikimas. Jis net nesaugo tavęs. Leido tau kažkur išvažiuoti su manimi net nieko nepaklausęs.
-Tu jo draugas. Jis tavim pasitiki.
-Po viso to kas yra nutikę?!- sušuko Zayn.
Aš nutilau.
Po viso to kas yra nutikę? O kas yra nutikę? Ar jis iš tikrųjų yra Chloe mirties kaltininkas? O jei taip?
-Po ko?- atsargiai paklausiau.
Zayn pažvelgė į mane, šiek tiek pasimetęs.
-Nesvarbu. Daug visko buvo nutikę. Esmė tame, kad Timas nėra visiškai patikimas. Net draugams. Kartais jis padaro neištaisomų klaidų iš kurių turime kapstytis visi kartu.
Zayn susiėmė už kaktos.
-Atleisk. Per daug papasakojau,- šyptelėjo jis,- tai ar papasakosi apie tas varles?
Atsidusau.
-Kas man iš to?- atsidusau ir nusijuokiau.
-O ko norėtum?
-Norėčiau... kad papasakotum man kai ką apie save.
-Gerai. Pasakok.
Giliai įkvėpiau oro prieš pradėdama pasakojimą.

OmegleWhere stories live. Discover now