Pabaigos Pradžia || n.h.

1.

×1×

Nakties Fėjos suskirstytos į tris tipus: Migdytojas, Sapnų Saugotojas bei tas, kurios turi tiek vienoms, tiek kitoms būdingų savybių.

Migdytojos pasižymi ypatingai maloniu, ramiu bei tyliu balso tonu ir tembru, jų paskirtis - užmigdyti Žemės žmones. Sapnų Saugotojos kantrios, švelnios ir ištikimos; Žemėje jos saugo žmonių sapnus. Fėjos, turinčios gebėjimų migdyti ir sapnus saugoti, vadinamos Melodėmis. Melodės turi ir kurti sapnus, ir užmigdyti vieną parinktąjį. Kai kurie žmonės turi po vieną Melodę, dauguma - vieną Migdytoją ir vieną Sapnų Saugotoją.

Parinktaisiais vadinami žmonės, paskirti Fėjai. Kiekviena Fėja turi išrinktą žmogų.

Nuo mano atsiradimo šioje neaprėpiamoje visatoje, man į galvą buvo kalamos Melodžių taisyklės. Kiekviena Melodė turėjo šimtmetį (tai nėra toks didelis tarpas, kaip Žmonių Pasaulyje. Fėjos gyvena tūkstantmečius, o kartu išlaiko jauną išorę) išsiugdyti savo Sapnų Saugotojų ir Migdytojų sugebėjimus. Tik tuomet, kai Melodė būna pilnai pasiruošusi, ji gauna parinktąjį Žemėje ir yra išleidžiama į Žmonių Pasaulį.

Mes galime pasirodyti tik naktį, nes dieną būtume per daug išskirtinės. Mūsų oda nežmoniškai karšta, akių spalva kaip ir plaukų. Manieji plaukai - violetiniai su rožiniu atspalviu. Nors, gal ir atvirkščiai. Lankydamasi Žemėje mačiau merginų, kurių plaukų spalva visai kaip daugelio Fėjų, tačiau purpurinės spalvos akys neliktų nepastebėtos.

Dėl savo lankymosi meto mes vadinamos Nakties Fėjomis.

Man buvo leista lankytis Žmonių Pasaulyje lygiai prieš penkiolika žmonių metų.

Dieną, kai man paskyrė tą mielą berniuką, pamenu lyg vakar.

~×~×~

- Eiprile Sing, šiandien tu baigei savo išbandymų etapą, moki visas Nakties Fėjų taisykles, išsiugdei balso tembrą, esi tikra Melodė, todėl atėjo metas tau apsireikšti Žmonių Pasaulyje. - nusišypsojo Abigailė Blum, vyriausioji iš visų mūsų. Juodi plaukai bylojo amžių bei patirtį.

Su virpesiu viduje stebėjau Abigailės juodas, kadaise buvusias geltonas, akis. Kuo tamsesni plaukai, tuo didesnę patirtį ir amžių atskleidžia. Tik gimusių Fėjų plaukai būna balti it sniegas. Tiesą sakant, nežinau apie sniegą daug, man tai papasakojo Migdytojos, besilankančios Žemėje.

- Mes, Melodės, visos žinome, kokia atsakomybė gauti išrinktąjį. Kiekvieną naktį turime išgirsti žmogaus dienos prisiminimus, pajausti kiekvieną jo patirtą emociją ir, panardinus jį į miegą, sukurti patį gražiausią sapną, kokį tik galime. Svarbu suprasti žmogų, mokėti sapnais jį paguosti, tačiau dar svarbiau - prie jo pernelyg neprisirišti. - panelės Blum balsas skambėjo itin ramiai ir švelniai, žvilgsnis sukoncentruotas ties manimi. Per visą šį mokymųsi šimtmetį ji pastebėjo, kad per daug prisirišu prie aplinkinių. - Svarbu žmogui išlikti abejingam, nes kai jis išleis paskutinį atodūsį, žūsi ir tu. Tada prabusi naujos Fėjos kūne, jau su tamsesniais plaukais, ir gausi naują paskirtį. Gal ir nebebūsi Melodė. Prisiminimai iš Žemės bus ištrinti. Tačiau įgytos žinios per šimtmetį - amžinos. - po šių žodžių pajutau jausmą, vadinamą pasimetimu. Man niekas nepranešė apie šią taisyklę. Maniau, kad gyvenu amžinai... Štai kodėl mes atrodome tokios jaunos. Nes nuolat žūname.  Kažin kelintame kūne gyvena Abigailė?

- Prieš pranešant tavo paskyrimą, turi duoti priesaiką. Juk žinai ją, tiesa? - vėl stulbinamai nusišypsojo Abigailė.

Linktelėjau ir pradėjau:

- Aš, Eiprilė Sing, pasižadu besąlygiškai rūpintis savo parinktuoju, ginti jį nuo košmarų, perimti iš jo dalį skausmo, sukurti pačius gražiausius sapnus ir... - šiek tiek išsigandau, supratusi, kad primiršau žodžius. - Ir neprisirišti prie jo, bet nežiūrėti į savo pareigą atmestinai. - atsidusau. Šie žodžiai įgijo naują prasmę.

Pasigirdo aplodismentai.

- Sveikinu, Eiprile. Dabar tu tikra Fėja. - Abigailė mane apkabino, taip mane pasveikindama. - Eime, nekantrauju tau papasakoti apie tau paskirtą žmogų.

Džiugia širdimi nusekiau Abigailę pas Evą. Dar prieš gimstant vaikui Žemėje, Fėjos jau žino, kuo žmogus bus vardu bei kelias jo vaikystės charakterio savybes. Tai praverčia renkant, kam jį paskirti.

- Vis sukome galvas, kokį vaiką tau, tokiai tyrai ir mielai būtybei, priskirti. Tavo parinktasis - berniukas. Į Žmonių Pasaulį įžengs rugsėjo tryliktąją jų laiku. Jis pasižymės tyrumu, nuoširdumu, švelnumu. Visai kaip tu. - paaiškino Eva. Mano širdelė suspurdo daugybę kartų.

- Galbūt galiu sužinoti vaiko vardą? - atsargiai pasiteiravau.

- Niall James Horan. - maloniai nusisišypsojo. Po minutėlės pauzės pridūrė: - Ką gi, Eiprile, ką tik tapai oficialia Niall Melode. - nusišypsojo Eva.

Niall James Horan. Mano naujas draugas iki gyvenimo pabaigos. Nejau man jį teks pamiršti?

~×~×~