Pakėlusi savo rankas, bandžiau išsivaduoti iš stiprių Mr. Styles gniaužtų, bet mano pastangos buvo per niek. Žalios vaikino akys buvo tarsi patamsėjusios, kas mane ne juokais gąsdino.
- Mr. Styles... - sumikčiojau nebegalėdama daugiau įkvėpti oro.
Jaučiau, kaip kas sekundę mano jėgos silpsta, o akys lėtai merkiasi. Pasidavusi, lioviausi priešintis Mr. Styles , ir mano rankos nukrito prie mano šonš.
Įdomu kas manęs laukia po mirties?
Mr.Styles pov*
Vis stipriau spaudžiau Anastasijos kaklą ir jaučiausi kaip niekad gerai.
Priešais mane gulėjo bejėgė mergina Ji net nustojo priešintis, kas mane šiek sunervino.
Maniau, kad ši merginą yra stipresnė...
Užuot kovojusi dėl savo gyvybės, ji nusprendė pasiduoti.
Staiga, tarsi ta mintis būtų mane gražinusi iš gilių minčių, kelis kartus sumirksėjau ir iš po lėto atleidau savo gniaužtus nuo Anastasijos kaklo.
Mergina gulėjo užsimerkusi, o jos veidas jau buvo žymiai pabalęs nei įprastai.
- Ana... - išsigandęs pažvelgiau į priešais save gulinčią gležną merginą.
Anastasija visiškai nereagavo ir tai manyje sukėlė dar didesnį nerimą.
Pridėjęs du pirštus jai prie kaklo bandydamas užčiuopti pulsą ir lengviau atsikvėpiau pajutęs po savo pirštais lėtai plakančią jos širdį.
Nors pulsas buvo labai retas, bet džiaugiausi, kad jis iš viso yra. Vadinasi Amastasija gyva.
Tikriausiai pirmą kartą susirūpinau dėl kito žmogaus, o ne savo gyvybės. Aš mokėjau kuo puikiausiai pasirūpinti savimi, bet Anastasija...
Kuo ilgiau žvelgiau į priešais save gulinčią ramią merginą, tuo jaučiau didesnė kaltę už savo padarytus neapgalvotus veiksmus.
Puikiai pamenu, kad prieš man nužudant vieną merginą, ji sakė, kad man būtinai reikia valdyti savo pykti, nes ateityje jis gali išsilieti ant man brangių žmonių. Jos žodžiai man sukėlė tik juoką ir aš nedvejodamas nuspaudžiau pistoleto gaiduką.
Tada visiškai nejaučiau jokio pasigailėjimo ir sąžinės graužaties,
- Ką tu su manimi darai, Anastasia? - paklausiau žvelgdamas į merginą.
************************
Trumpa ir visiškai neįdomi dalis :3