Bruno sustojo prie įėjimo į namą ir išlipęs atidarė mums duris. Aš išlipau pirma, o Zayn po manęs. Mes linktelėjom Bruno, kuris tik papurtė galvą ir įsėdęs į mašiną nuvažiavo. Aš ir Zayn pažvelgėm vienas į kitą ir pradėjom juoktis. Man atrodo, kad kažko tuose gėrimose buvo, nes Zayn juokiasi.
Besijuokdami mes ėjom, tiksliau svyruodami ėjom, link įėjimo. Aš laikiau padėjusi delną ant jo peties, o jis savo ranką buvo apsikabinęs mano liemenį. Mes priėjome prie durų ir Zayn jas atidarė.
"Dabar ššš." pasakiau kai įėjom ir jis linktelėjo.
Aš įėjau pirma ir netyčia užkliuvau bei paritau. Išpūtusi akis pažvelgiau į Zayn, kuris išputęs akis žvelgė į mane. Ne praėjo nei minutės ir mes vėl juokėmės. Jis ištiesė ranką ir aš ją įsikabinau. Zayn timptelėjo ir vos nenukrito ant manęs, kas privertė mus juoktis dar labiau.
"Ššš." besijuokdama pasakiau ir priglaudžiau pirštą jam prie lūpų, kurios yra labai putlios ir švelnios.
"Ššš." jis priglaudė savo pirštą man prie lūpų ir mes nenustojom kikenę.
Pasigirdus žingsniams mes sustingom. Kai šviesą įsijungė mes pažvelgėm į laiptų puse kur stovėjo Ponia Roza. Dabar tikriausiai mes atrodėm kaip nusikaltę vaikai.
"Zayn?" ji pažvelgė į Poną Malik, o tada prisimerkusi į mane. "Panele Hope?" ji nustebo.
"Labas." pamojavau išsišiepusi ir Zayn nusijuokė.
"Ką jūs čia darot?" ji paklausė sukryžiavusi rankas.
"Nežinau." pasakiau ir pažvelgiau į Zayn, kuris truktelėjo pečiais ir pažvelgęs į mane nusišypsojo.
"Ar jūs palydėti į jūsų kambarius?" ji paklausė nusišypsojus.
"Nereikia." pasakė Zayn. "Mes patys." jis jai nusišypsojo, o Ponia Roza papurtė galvą.
"Labanaktis." ji pasakė ir apsisuko.
"Labanaktis." pasakiau ir girdėjau kaip ji nusijuokia.
"Eikš." Zayn paėmė mane už rankos ir pradėjo vestis link laiptų.
"Kur einam?" paklausiau besidairydama.
"Miegot." jis atsakė ir mes nusijuokėm nuo jo atsakymo, nors jis visiškai nejuokingas.
"Miegot." pakartojau ir mes besijuokdami lipom laiptais į trečia aukštą.
"Man negalima į trečia aukštą." pasakiau jam ir jis nusišypsojo.
"Be manęs negalima." jis pažvelgė į mane savo spindičiomis akimis. "Su manimi galima." jis sušnabždėjo ir aš nusišypsojau.
"Pamatysiu trečia aukštą." pasakiau ir nusijuokiau.
Zayn paėmęs mane už rankos vedėsi tolyn koridoriumi kol pasiekėm medines duris. Jis jas atidarė ir leido man įeiti pirmai. Na kambarys skendo tamsoje, todėl nemačiau kaip atrodo.
"Zayn?" atsisukau į jį ir jis atsirado priešais mane.
"Aš noriu kai ką pabandyt ar galiu?" jis paklausė savo delnais suėmęs mano veidą.
"Taip." sušnabždėjau ir tada jis priglaudė savo lūpas prie manųjų.
"Mano galvą." suniurzgėjau pasisukdama ant šono. "Huh?" susiraukiau ir delnu pačiupinėjau lovą.
Šį lovą yra didelė, didesnė nei mano. Patalynė kokius dešimt kartų švelnesnė nei mano. Vos pramerkiau akis tuoj pat užsimerkiau. Šviesa buvo per ryški. Gyliai įkvėpiau ir vėl pramerkus akis pamirksėjau iki tol kol pripratau.
"Kur aš esu?" susiraukusi sumurmėjau ir peržvelgiau skirtingu juodų ir mėlynų atspalvių kambarį.
"Pas mane." išgirdau Pono Malik balsą ir pasukau galvą į tą puse kur jis stovėjo.
"Kodėl?" susiraukiau ir pakėlusi kaldrą pažvelgiau ką vilkių, nes tai tikrai ne tą suknelę su, kuria išėjau iš namų. "Ir kodėl aš su tavo marškiniais? Tik nesakyk, kad mes..." pažvelgiau į jį išpūstomis.
"O taip, mes tikrai tai darėm." jis išsišiepė ir nužingsniavo prie spintos. "Tarp kitko tu didelė rėksnė, aš maniau, kad visus pakelsi." jis pasakė ir aš visa nuraudau.
"Ne." papurčiau galvą. "Pasakyk, kad tu meluoji." paprašiau.
"Kodėl?" jis pažvelgė į mane per petį. "Bijai, kad tavo vaikinas sužinos ir tave paliks?" aš kažką girdėjau jo balsę, bet nežinau kas tai buvo.
"Aš neturiu vaikino." pasakiau ir atsiguliau akis uždengdama rankomis. "Aš tiesiog..."
"Kas tiesiog?" jis paklausė. "Gėda pripažinti, kad permiegojai su savo bosu?"
"Tai viena iš mano taisyklių, nemiegoti su bosu, o ką šnekėti apie vienos nakties nuotykį su bosu." sumurmėjau. "Tai tiesiog.... ne aš."
"Mes miegojom vienoje lovoje, bet to nedarėm." jis pasakė ir aš pažvelgiau į jį. "Aš pamelavau, norėjau pažiūrėti kaip tu reaguosi." jis šyptelėjo.
"Tai tu mane tik tikrinai?" paklausiau ir atsisėdau. "Mano galvą." sumurmėjau.
"Taip." jis priėjo prie manęs su stiklinę ir dvejomis tabletėmis. "Aš tai pasakysiu tik karta, tad neklausk ar tau pasigirdo, kad išgirstum mane pakartojant." jis prisimerkė ir aš linktelėjau išgerdama tabletes.
"Gerai." linktelėjau.
"Gerai." jis gyliai įkvėpė. "Man sunkų tai pripažinti." jis pažvelgė į mane. "Vakar smagiai praleidau laiką." aš pakėliau antakį, o jis pavartė akis. "Vakar buvo tarsi įkvėpimas gryno oro."
"Tu padėjai mano vaikams, nesiekdama mano dėmesio. O vakare su tavimi praleidau linksmai laiką, kuris neužsibaigė naktimi lovoje." aš nusijuokiau. "Nu ne tą prasme." jis pasikasė pakaušį. "Dažniausiai aš prisigeriu ir visos tos kurios būna su manimi pasinaudoja tą progą, kad permiegoti su manimi, bet tu to nedariai ir tai buvo kaip įkvėpimas gryno oro."
"Aš viena, kuri atsispiria tavo turtams, huh?" pajuokaudama paklausiau ir jis susiraukė.
"Tiesa pasakius, taip." man net žandikaulis atvipo. "Todėl norėjau paklausti ar norėtum būti mano draugė?"
"Ačiū Dievui, kad draugė." pasakiau jau tikėdamasi kažko kito. "Nes nenorėčiau būti viena iš tų, kurios susitikinėja su savo bosais."
"Tai?" jis pavartė akis.
"Draugė galiu būti." nusišypsojau ir jis atsipūtė.
"Ačiū." jis pasakė ir aš sukikenau.
"Nėra už ką." trinktelėjau jam per petį ir jis nusišypsojo. "O kur mano suknelė? Bosas sakė, kad šiandien turėsiu laisvą diena, todėl norėčiau grįžti namo."
"Bosas sakė." jis pavartė akis ir nusijuokė. "Vakar kai grįžom tu apsivėmei tiesiai ant savo suknelės."
"Ne." išpūčiau akis.
"Būtum mačius tą vaizdą." jis nusijuokė ir aš delnais užsidengiau savo veidą.
"Labas rytas." pasisveikinau įėjusi į virtuvę.
"Labas rytas." nusišypsojo Ponia Roza. Ji pažvelgė į mane tarsi kažką žinotu.
"Sveika." pasisveikino Selma. "Smagia naktį turėjai?" pakilnojo ir aš susiraukiau.
"Ką?" paklausiau nesupratusi ir ji parodė į mano rūbus. "A." nusijuokiau. Zayn man davė apsirengti jo pilkas sportines kelnes ir juodą didele maikę. "Mes ne, ne darėm to." pasakiau.
"Nereikia gerai?" pavartė akis Rita.
"Bet mes to nedarėm." susiraukus pasakiau.
"Ko ne darėm?" paklausė į virtuve įėjęs Zayn.
"Ji mano, kad mes naktį..." nutęsiau ir jis pavartė akis.
"Aš ne karta sakiau, kad nemiegu su savo darbuotojais." pasakė Zayn pavartes akis. "Labas rytas Roza."
"Labas rytas." ji jam nusišypsojo.
"Kur Bruno?" jis paklausė atsidaręs šaldytuvą.
"Štiš." ji su mentele trenkė Zayn per pirštus ir uždarė šaldytuvą. "Bruno yra garaže."
"Gerai." jis jai nusišypsojo ir atsisuko. "Einam drauge." jis priėjo prie manęs ir apglėbęs per pečius pradėjo vestis iš virtuvės.
"Drauge." prunkštelėjo Rita. "Greičiau kalė." ir Zayn sustingo.