Andželika laimingai ištekėjusi, paauglės mama. Kasdienybė, rutina užsisukusi jos pasaulyje ir ištrynusi bet koki "AŠ" iš jos gyvenimo.
Vienas po kito į jos gyvenimą ateina vyrai žadinantis viduje audras ir trikdydami nusistovėjusi gyvenimą. Kiekvi...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Visą naktį negaliu užmigti. Marius saldžiai parpia šalia kartkartėm prispausdamas mane ranka. Išsilaisvinu ir vėl perverčiu naujienas visuose interneto tinklalapiuose. Telefonas greitai išsikraus tad išsiropščiu iš lovos ir įkišu kroviklį į lizdą. Jaučiuosi apdujusi. Visi veiksmai beprasmiai, bet būtini. Noriu nurimti.
Gal vis dėl to jam nieko nenutiko ir jis grįžo į viešbutį. Gal turėčiau paskambinti ir atsiprašyti už savo elgesį. Pavargau kiekvieną sekundę laukti kieme burzgiančio variklio ir į duris pasibeldžiančiu pareigūnų. Net nesusimąstau kaip viską paaiškinčiau jiems ir namiškiams. Tai nesvarbu. Kaltė griaužia ir neteisinant savęs.
Privalau pripažinti, kad sekundės dali jaučiausi gerai. Gal net pasakiškai gerai. Atsakiau į to vyro veiksmus ir pasidaviau. Ėmiau tai ko norėjau, bet blaivus protas greitai sugrįžo. Dabar akimirkomis kai nesvarstau ar jis nusirideno, ar man vertėtų jam skambinti, jaučiu nusikaltusi Mariui. Aš leidau kitam vyrui mane paliesti. Kuo daugiau svarstau ir galvoju tuo keisčiau jaučiuosi. Imu pyktį ant Mariaus ir nerandu deramos priežasties tam. O gal yra?
Mano gimimo diena buvo jau tapusi tradicija. Jis ją sulaužė ir tikriausiai vien todėl prisidariau nemalonumų. Pikčiausia, kad po ritinio bambėjimo taip ir nesulaukiau pasveikinimo. Taip jis dirbo, o kai grįžo buvo jau vėlu. Bet būtu užtekę laiko bučiniui ir atsiprašymui.
Viduje užvirė karštis. Kilo noras jam vožti. Kita akimirka suspaudė skrandį. Aš noriu smurtauti. Vieną vyrą jau veikiausiai nuridenau nuo kalno, o dabar noriu vožti nieko neįtariančiam savo vyrui. Puolu į tualetą pajutusi kaip viskas kylą. Deja veltui. Susmunku ant vėsių plytelių. Galiausiai nuovargis mane įveikia.
***
Stebėtinai viskas nublanksta vos per kelias dienas. Spaudoje taip ir nepasirodo įrašas apie įvykį ant Gedimino kalno, pareigūnai neprisistato prie mano durų. Prieinu išvados, kad viskas baigėsi gerai. Gaila tik to, kad veikiausiai savo elgesiu atbaidžiau klientą. O gal ir tai į gerą. Daug mano kolegių pasakoja apie turtingu vyru norus mainais į sutartis. Tikriausiai tas danas to ir norėjo.
Grįžau į įprastas vėžes. Marius vis dirbą iki išnaktų, kiek supratau ruošiasi kažkokiam stambiam reikalui. Galiausiai lapkričio gale praneša, kad esame pakviesti į šventę sėkmingo susijungimo proga. Visi kviečiami su savo antrosiomis pusėmis, tad privalau dalyvauti ir aš.
Pasiruošimui pasiimu laisvą dieną, kuria praleidžiu grožio salonuose. Kai dirbi su žmonėmis privalai rūpintis savo išvaizda. Man tokios akimirkos tikra palaima. Kai atsisėdu į kirpėjos, manikiūrininkės ar visažistės kėde atsijungiu nuo pasaulio ir savo gyvenimo. Nukeliauju kažkur į visiškai svetima planetą kur esu vieniša ir galiu daryti ką įsigeidusi.
Šį kartą svarstau koks būtu mano gyvenimas jei šeimą būčiau kūrusi ne vos baigusi vidurinę, o žymei vėliau. Veikiausiai jau būčiau kokios nors firmos bosė ir mėgaučiausi lengvabūdišku gyvenimu.
