You saved me

27 skyrius

Niall palatoj praleidau visą naktį. Ryte prisijungė visi draugai. Maura su Daniel taip pat jaudinasi, todėl skambinu jiems kas pora valandų. Šįkart Horan tikrai neišsisuks nuo mano pykčio. Jam dar teks mane išklausyt.

"Brolau!"-staiga Harry pašoko nuo kėdės

"Man irgi gera jus visus matyt"-sukikeno vaikinas

Visi priėjo prie jo. Tik aš viena likau stovėti kiek tolėliau. Nors palengvėjo, jog jis pabudo, vistiek esu įpykusi.

"Seli"-Niall ištarė mano vardą

"Turbūt sumaišei mane su savo nauju vaikinu vardu Troy"-sarkastiškai pasakiau

"Selena.."-atsiduso jis

"Ką? Ką šįkart man pameluosi?! Nenoriu daugiau klausyt jokio melo!"-pratrūkau

"Mes paliekam jus vienus"-visi staigiai dingo iš palatos

"Paklausyk"-tarė Niall

"Ko man paklausyt, a? Kaip dar mane skaudinsi? Dar vienas kartas ir daugiau apie mane nieko nebeišgirsi!"-akyse pradėjo kauptis ašaros

"Prašau, atsisėsk šalia ir išklausyk"-žvelgė tiesiai man į akis

"Geriau jau tai bus įtikinama"-vis dar būdama pikta atsisėdau šalia Niall lovos

"Aš pats paskambinau Troy. Paprašiau, jog nieko tau nesakytų, nes žinojau, kad bus blogai. Paskambinau jam, nes buvau tikras, jog nenori matyt Kate kenčiančios taip kaip kentėjai tu, todėl supratau, kad mano patirtis šiuo reikalu padės Troy susitvarkyt"-ramiai kalbėjo Horan

"Tu nežinai ką man teko eilinį kartą patirt, kai man paskambino iš ligoninės, Niall"-pravirkau

"Praleidai man labai svarbų renginį..ten nebuvo pačio brangiausio žmogaus, kuris mane skatina tobulėt ir eit į priekį.."-sukūkčiojau

"Žinau, ir aš labai atsiprašau. Nenorėjau tavęs įskaudint. Svarbiausia, kad viskas baigėsi geriau nei galėjo baigtis"-paėmė mano ranką

"Daugiau niekada taip nebedaryk. Niekada"-atsargiai prisiglaudžiau prie vaikino

"Ar Troy viskas gerai?"-paklausė jis

"Nenoriu daugiau girdėt to vardo. Nenoriu matyt nei jo nei Kate"-šaltai tariau

"Tik nepyk jų. Troy buvo neviltį, o Kate nieko nežinojo"-bandė perkalbėt mane

"Kate viską žinojo, Niall. Ji ir paskatino Troy paprašyt tavo pagalbos. Man Kate atsiuntė žinutę, kuri vistiek nieko nepakeitė. Tiesa turėjo pasiekt mane anksčiau"-sušniurkščiojau nosimi

"Troy sakė, kad ji nieko nežino"-nustebo Horan

"Ji liepė jam nieko nesakyt"-atsidusau

"Seli, aš tikrai labai atsiprašau. Pažadu, išpirksiu kaltę"-atrodė susikrimtęs

"Dabar tau reikia ilsėtis"-nusišluosčiau ašaras

"Geriau papasakok, kaip mugė. Esu tikras, jog pasirodei idealiai"-šyptelėjo

"Tiesą sakant taip. Man netgi visa tai patiko labiau nei maniau"

***

Po savaitės Niall buvo paleistas namo. Kelioms dienoms atsiprašiau iš universiteto, nes noriu pasirūpint geru jo išsveikimu.

"Princese"-ryte visdar snaudžiant, mane pasiekė Niall balsas

"Ką?"-pramerkiau akis

"Ar kartais neturėtum būt universitete?"-paklausė

"Gavau kelias laisvas dienas, kad galėčiau būt su tavim"-atsakiau

"Nereikėjo..."

"Reikėjo ir geriau nesiginčyk"-nutraukiau jį

"O dabar aš einu ruošt pusryčius. Tu dar pamiegok. Kai pavalgysim sutvarkysiu tavo žaizdas"-pakštelėjusi Niall į lūpas, išlipau iš lovos

Nusprendžiau pagamint Niall mėgstamų karštų sumuštinių ir išvirt kavos. Viską paruošusi, sudėjau ant padėklo ir nuėjau atgal į kambarį.

"Paprastai mano darbas yra tave lepint ir  gamint pusryčius"-tarė Niall

"Valgyk"-sukrizenau

"Tu nuostabi, ačiū"-papūtė lūpas, kad pabučiuočiau

Kiek vėliau Niall vėl užmigo. Tokį poveikį sukelia vaistai, todėl normalu, jog kurį laiką vaikinas bus mieguistas. Staiga svetainėje žiūrėdama televizorių, išgirdau durų skambutį ir iškart pakilau nuo sofos, kad tai neprikeltų Horan.

"Mama?"-šiek tiek nustebau atidariusi duris

"Ko tokia nustebus? Ar jau negaliu aplankyt savo pirmagimės?"-susiraukė ji

"Aišku gali"-įleidau ją vidun

"Kaip Niall?"-pasiteiravo

"Geriau. Dabar jis miega kaip ir pastaruoju metu dėl vaistų efekto"-atsakiau

"Einam į virtuvę, išvirsiu arbatos"-šyptelėjau

"Kate.."

"Nenoriu nieko girdėt"- pertraukiau mamą griežtais žodžiais

"Bet"..

"Jokių bet. Atėjai, nes manęs pasiilgai ar dėl jos?"-pyktelėjau

"Atleisk.."-atsiduso

"Geriau papasakok ką nors kito"