You saved me

14 skyrius

Selena P.O.V

"Dar šiek tiek pakentėk, brangioji"-vaistai, kuriuos Maura leido man į veną, buvo labai skausmingi

"Ar dar ilgai man jų reikės? Nuo vienos ampolės aš išprotėsiu, nes pradeda stipriai svaigt galva"-suzyziau

"Jau nebeilgai. Po kelių dienų jau galėsi bandyt atsikelt iš lovos"-paaiškino Daniel

"Pagaliau. Užkniso šitiek laiko gulėt lovoj ir nieko neveikt. Noriu greičiau grįžt prie darbų"-pasakiau

"Spėsi. Dabar yra svarbiausia tavo visiškas išgyjimas"-Maura

"Žinau"-sumurmėjau

Niall P.O.V

"Laukiau, kol pagaliau man paskambinsi, Niall"-Emily kaip visada buvo nustačiusi tą kalės miną

"Aš žinau, kad Selena tik per tave dabar negali net pajudėt iš lovos ir prisieku, pasmaugsiu tave"-pagiežingai tariau

"Palik mane ramybėj. Aš niekada pas tave negrįšiu. Kada pagaliau įsikalsi į galvą, Selena yra mano visas gyvenimas? Tai ji yra ta, kurią myliu, o ne tu. Savo šansą jau turėjai. Pati viską sugadinai ir sugriovei mane, tai ko tu dar sušiktai nori?!"-tęsiau

"Tau rinktis: arba mes vėl būsim kartu arba teks tai padaryt prievartos būdu"-Emily tai pasakė su dideliu pasitikėjimu

"Aš tave sužlugdysiu. Po tiek laiko grįžai iš niekur nieko ir sakai, kad mane myli? Tu gal galvą prasiplauk kuo nors! Gailėsiesi kiekvieno savo pasakyto žodžio ir kiekvienos sukeltos Seli ašaros. Tu nežinai, ką aš galiu, Emily"-grėsmingai tariau

"O tu nežinai, ką galiu aš"-garsiai nusijuokė

"Dar pažiūrėsim, kad čia juoksis, o kas verks"-pakilęs nuo kėdės išėjau iš kavinės ir palikau Emily ten sėdėt vieną

Kai grįžau namo, Selena miegojo, todėl nusprendžiau pats nueit po dušu. Kažkokiu būdu turiu sugalvot, kaip atsikratyt Emily. Ji pridarė daug žalos per trumpą laiko tarpą, todėl reikia ją sustabdyt, kol nepadarė dar ko nors.

Išėjęs iš vonios, pamačiau, jog Seli vis dar miega. Nenorėdamas jos prikelt, nuėjau į svetainę. Mamos ir Daniel tikriausiai savo kambaryje, todėl įsitaisęs ant sofos, ramiai žiūrėjau televizorių.

Selena P.O.V

Prabudau ir iškart pasiėmiau telefoną. Kai pamačiau, kiek valandų, supratau, jog Niall jau turėtų būt namie. Jei galėčiau, atsikelčiau ir nueičiau pas jį, bet Daniel ir Maura man dar kol kas neleidžia judintis. Nusprendžiau, kad parašysiu Niall žinutę, jog jau pabudau. Netrukus prasivėrė kambario durys.

"Labas"-išvydau žydraakį

"Labas, kaip tu?"-klausimas pasiekė mano ausis

"Gerai, tik man jau nusibodo negalėt atsistot ir pačiai pas tave ateit"-pasakiau

"Žinau, bet turi dar šiek tiek pakentėt, mažute"-vaikinas priėjo prie lovos ir atsisėdo šalia manęs

"Pavargau nuo gulėjimo"-suzyziau

"Greitai pasveiksi ir viskas vėl bus gerai"-pabučiavo mano viršugalvį

"Kalbėjausi su Emily"-po šių Niall žodžių šiek tiek susinervinau

"Ir ką ji sakė?"-paklausiau

"Kad neatstos. Aš su ja susitvarkysiu"-atsakė jis

"Ji tikrai kažkokia psichė"-sumurmėjau

"Žinau, tai nei kiek manęs nestebina"-Niall atsargiai mane apglėbė savo rankomis

"Kas gero universitete?"-pasiteiravau

"Viskas kaip visada. Visai šokėjų komandai tavęs trūksta. Jos perduosa tau linkėjimus"-pradėjo pasakot

"Aš jų irgi pasiilgau"-atsidusau

"Pamatysi, kaip greitai praeis šitas laikas ir vėl galėsi šokt"